Įvadas
Nemažai suaugusiųjų vis dar bijo kalbėti apie lytiškumą ir santykius su jaunais žmonėmis, nesvarbu, ar jie yra jų vaikai, mokiniai, draugai, ar tiesiog žmonės, su kuriais jie dirba. Kodėl taip yra?
Lytiškumas tam tikru gyvenimo momentu kelia klausimų visiems žmonėms. Vis dėlto mūsų visuomenėje vis dar menkai pripažįstama, kad žinios apie lytiškumą padeda geriau suprasti save, savo kūną ir malonumą, taip pat padeda nustatyti ribas ir išvengti nemalonių ar net smurtinių situacijų.
Toks yra šio skaitmeninio vadovo tikslas! Jame rasite informacijos ir žinių, kurios padės užmegzti pasitikėjimu grįstus malonius ryšius bei santykius, atpažinti smurtines nuostatas ir elgesį bei užkirsti jiems kelią, kontroliuoti savo lytinę sveikatą, išsklaidyti mitus, stereotipus ir klaidingus įsitikinimus bei jaustis tvirčiau visais su savo lytiškumu susijusiais aspektais.
Šį skaitmeninį vadovą sudaro 6 skirtingi moduliai:
Pagrindinis žodynas ir sąvokos
Lytiškumas
Lytiškumas – pagrindinis žmogaus gyvenimo aspektas, apimantis lytį, tapatybės suvokimą ir vaidmenis, seksualinę orientaciją, erotiką, malonumą, intymumą ir reprodukciją. Lytiškumas jaučiamas ir išreiškiamas mintimis, troškimais, įsitikinimais, požiūriais, vertybėmis, elgesiu, praktika, vaidmenimis ir santykiais. Nors lytiškumas gali apimti visus šiuos aspektus, ne visada visi yra patiriami ar išreiškiami. Lytiškumą veikia biologinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių, teisinių, istorinių, religinių ir dvasinių veiksnių sąveika. – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Malonumas
Seksualinis malonumas – tai fizinis ir (arba) psichologinis pasitenkinimas ir malonumas, patiriamas dėl bendrų ar pavienių erotinių išgyvenimų, įskaitant mintis, fantazijas, svajones, emocijas ir jausmus. Apsisprendimas, sutikimas, saugumas, privatumas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas bendrauti bei tartis dėl lytinių santykių – pagrindiniai veiksniai, padedantys patirti malonumą ir prisidedantys prie lytinės sveikatos ir gerovės. Seksualinis malonumas turėtų būti patiriamas atsižvelgiant į seksualines teises, visų pirma teisę į lygybę ir nediskriminavimą, autonomiją ir kūno neliečiamybę, teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos lygį ir saviraiškos laisvę. Žmonių seksualinio malonumo patirtis yra įvairi, o seksualinės teisės užtikrina, kad malonumas taptų teigiama patirtimi visiems suinteresuotiems asmenims ir nebūtų patiriamas pažeidžiant kitų žmonių teises ir gerovę. – Pasaulinė lytinės sveikatos patariamoji taryba.
Visuminis lytiškumo ugdymas
Visuminis lytiškumo ugdymas – tai mokymo programa pagrįstas mokymo ir mokymosi apie pažintinius, emocinius, fizinius ir socialinius lytiškumo aspektus procesas. Juo siekiama suteikti žmonėms žinių, įgūdžių, vertybių ir formuoti atitinkamą požiūrį, kad jie gebėtų suvokti savo sveikatą, gerovę ir orumą, užmegzti pagarbius socialinius ir intymius santykius, įvertinti, kaip jų pasirinkimai lemia jų ir kitų žmonių gerovę, suprasti ir užtikrinti savo teisių apsaugą visą gyvenimą. – UNESCO.
Dekonstrukcija
Šiame vadove minėdami žodį „dekonstrukcija“, stengiamės supažindinti su daugeliu sąvokų, kad atsikratytume senų normų ir paskatintume pokyčius.
Erotika
Erotika – lytinį potraukį sužadinančių ar stimuliuojančių dalykų kokybė ar pobūdis. Ji apima platų spektrą su seksualine trauka, jausmingumu ir intymumu susijusių patirčių, išraiškų ir pateikimo būdų.– Merriam-Wbster.
Šiame vadove vartojamos sąvokos „moterys“ ir „vyrai“ reiškia žmones, kurie socializuojasi kaip moterys arba vyrai, jei nėra nurodyta kitaip. Kalbėdami apie anatomiją, vartojame terminus AFAB (angl. assigned female at birth – gimus priskirta moteriška lytis) arba AFAM (angl. assigned male at birth – gimus priskirta vyriška lytis), arba žmonės su vulva ir peniu. Ne binarinės tapatybės žmonių perspektyvoje suprantame moteris ir vyrus, kaip žmones, kurie save taip identifikuoja.
Kas yra lytiškumas?
„Mokykloje negauname informacijos apie seksą. Per biologijos pamokas mokomės apie žmogaus kūną, anatomiją ir nėštumą, bet nesimokome konkrečiai apie seksą ir sveikatą. Mes šiek tiek kalbame namų ekonomikos užsiėmimuose, bet paprastai mokiniai juokiasi iš tokių dalykų, kaip paveikslėliai biologijos vadovėliuose ir mūsų mokytoja jaučiasi nepatogiai. Jaučiu, kad tai tarsi uždrausta tema.“
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lytiškumas – tai pagrindinis žmogaus gyvenimo aspektas, apimantis lytį, tapatybes ir vaidmenis, seksualinę orientaciją, erotiką, malonumą, intymumą ir reprodukciją. Lytiškumas jaučiamas ir išreiškiamas mintimis, fantazijomis, troškimais, įsitikinimais, požiūriais, vertybėmis, elgesiu, praktika, vaidmenimis ir santykiais. Nors lytiškumas gali apimti visus šiuos aspektus, ne visada jie visi yra patiriami ar išreiškiami. Lytiškumą veikia biologinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių, teisinių, istorinių, religinių ir dvasinių veiksnių sąveika. –Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Lytiškumas yra sudėtingas ir kinta visą gyvenimą. Kad tai suprastume (nesukdami sau galvos!), visų pirma turėtume parengti ir integruoti platesnę lytiškumo apibrėžtį. Matome, kad lytiškumas yra tikrai sudėtingas, todėl jį reikėtų suprasti kaip kelių dimensijų, t. y. pažintinės, emocinės, fizinės, socialinės ir dvasinės, sąveiką:
Lytiškumo ugdymas ir jo svarba
Jei lytiškumas nėra tik „cislyčiai heteroseksualūs santykiai“, lytiškumo ugdymas nėra tik mokymasis apie saugius lytinius santykius, lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją. Tai – „senosios mokyklos“ vizija; naujausia vizija pavadinta visuminiu lytiškumo ugdymu (angl. CSE) ir ja siekiama atsižvelgti į visus sudėtingus lytiškumo aspektus, taigi kalbėti ir apie emocijas bei santykius, lyties klausimus, sutikimą ir ribas bei tarpkultūrinius aspektus, tokius kaip kultūrinė kilmė ar negalia – taip, kaip šiame vadove.
Norite sužinoti daugiau apie lytiškumo sampratą, visuminį lytiškumo ugdymą ar jo istoriją?
Manome, kad visuminis lytiškumo ugdymas yra svarbus, nes kuo jauni žmonės daugiau žinos apie tai, kad lytiškumas gali būti pozityvus, keliantis pasitikėjimą savimi, saugus ir malonus, tuo turės daugiau galimybių pasiekti tokį rezultatą!
Kalbėjimo apie lytiškumą ir afektyvumą trūkumas nuo vaikystės visame pasaulyje lemia nerimą keliančius duomenis, pvz.:
- kasmet atliekama 25 mln. nesaugių abortų. Dar ir šiandien 24 pasaulio šalyse abortai yra visiškai uždrausti, o 40 proc. reprodukcinio amžiaus cislyčių moterų vis dar gyvena šalyse, varžomose griežtų abortus ribojančių įstatymų;
- 214 mln. cislyčių moterų besivystančiuose regionuose nori išvengti nėštumo, tačiau nenaudoja šiuolaikinių kontracepcijos priemonių;
- kasmet daugiau negu 350 mln. žmonių reikia gydytis nuo vienos iš keturių išgydomų lytiškai plintančių infekcijų;
- kada nors gyvenime 1 iš 3 cislyčių moterų patiria smurtą lyties pagrindu, dažnai iš intymaus partnerio;
- 4 300 000 000 000 žmonių, t. y. beveik visiems reprodukcinio amžiaus žmonėms, per gyvenimą bus suteiktos netinkamos lytinės ar reprodukcinės sveikatos paslaugos;
- jauni trans* asmenys yra mažiausiai patenkinti gyvenimu: 3 iš 4 paauglių yra buvę užpulti, todėl translyčiai jaunuoliai susiduria su daugiausia problemų iš visų amžiaus grupių. Be to, nerimą keliantys 5 proc. iš jų jau patyrė, ką reiškia būti benamiu.
Ir tai tik kelios priežastys, kodėl svarbu mokytis apie lytiškumą, santykius ir sutikimą.
Uždraustos lytiškumo temos – mitai ir tikrovė
Nepaisant pripažintos lytiškumo ugdymo svarbos ir teigiamos įtakos, lytiškumas yra apsuptas įvairių tabu, mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie istorijos eigoje buvo naudojami kaip kontrolės priemonė arba būdas engti neatitinkančius tam tikrų „standartų“ kūnus ir subjektyvias nuomones!
„Seksas šiandien vis dar laikomas tabu; iš savo asmeninės patirties žinau, kad ne tik aš, bet ir dauguma jaunų žmonių retai kada atvirai ir laisvai kalbasi tokiomis temomis kaip lytis, lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija, ypač su tėvais, broliais ir seserimis, bet kartais ir su draugais. “
Toliau esanti lentelė supažindina su pagrindiniais mitais:
„Lytiškumo ugdymas skatina pradėti ankstyvus lytinius santykius, net to nenorint.”
Visiškai ne! Visų pirma todėl, kad visuminio lytiškumo ugdymo programos yra pritaikytos amžiaus grupėms. Antra, jos mažina anksti lytinius santykius pradedančių jaunų žmonių („anksti pradedančiųjų lytinį gyvenimą“), skaičių ir mažina rizikingo lytinio elgesio pasireiškimą. Be to, visuminis lytiškumo ugdymas suteikia jums įrankius, padedančius nustatyti savo poreikius ir ribas, informuoti apie juos, remiantis sutikimu, ir gerbti kitus.
„Kalbėjimas apie lytį ir lyties tapatybę sukelia painiavą dėl savo tapatybės ir seksualinės orientacijos.”
Na, tai nėra pasirinkimas ar prievarta: asmens lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija yra individuali ir vidinė savybė, kurią asmuo tyrinėja visą gyvenimą ir kurią gali formuoti (arba ne!) patirtis, apmąstymai, mintys, emocijos ir pan. Kalbėjimas apie lytiškumą tik padeda jauniems žmonėms jas tyrinėti, o kitiems – ir priimti.
„Tik šeima turi perduoti savo įsitikinimus ir vertybes apie lytiškumą.“
Tačiau iš kur šeimos gavo informacijos apie lytiškumą, kur susiformavo įsitikinimus ir vertybes? Šis teiginys paneigia aiškios ir teisingos informacijos, kurią, idealiu atveju, turėtų skleisti specialistai ir apmokyti žmonės, įskaitant jūsų mokytoją, svarbą.
„Visuminis lytiškumo ugdymas nereikalingas, juk per visą gyvenimą mokysimės iš savo patirties…”
Įsivaizduokite, kad norite vairuoti automobilį. Daugelyje filmų matėte, kaip žmonės vairuoja automobilius. Atrodo paprasta, ar ne? Tačiau jei nuspręsite vairuoti automobilį nesimokę to daryti, labai tikėtina, kad pateksite į avariją. Tačiau jei prieš vairuodami turėsite galimybę išklausyti keletą kursų, ne tik išvengsite avarijos, bet ir vairavimas suteiks daugiau malonios patirties!
„Daug dėmesio skiriama tradiciniams dalykams, tokiems kaip senovės graikų ir religijos studijos, o ne šiuolaikinėms temoms ir problemoms, apie kurias turėtume žinoti. Girdėjau, kad nuo kitų metų mokyklose bus dėstomas lytiškumo ugdymas, bet nesu tikras, ar jis bus naudingas, nes dauguma mokytojų yra labai seni ir jiems nepatogu kalbėti su mumis tokiomis temomis.“
Jei norite daugiau sužinoti apie su lytiškumu susijusius mitus ir faktus, perskaitykite šį straipsnį.
Būti informuotam – kokia sunki užduotis!
Jei niekas nenori apie tai kalbėti, iš kur sužinoti?
„Su draugais… bandėme tą daryti ir pasakojome vieni kitiems.“
Prieš rašydami šį vadovą susitikome su keliomis jaunų žmonių grupėmis, bei jų tėvais, šeimos nariais ar edukatoriais iš visos Europos bei uždavėme jiems klausimų šia tema. Daugelis vyresnės kartos žmonių niekada nesimokė apie lytiškumą, o jaunesni žmonės pradeda mokytis, kartais – pirmiausia iš interneto.
„Tikriausiai daugiausiai apie santykius sužinojau „TikTok“ platformoje, nes ten žmonės iš įvairių pasaulio vietų skelbia turinį, kalba įvairiomis temomis, bando šviesti kitus… kai kurie apie stereotipus kalba juokaudami, ir taip aš pradėjau suprasti. Tuomet kažkaip pats pradėjau skaityti ir domėtis šiomis temomis, bet pirmasis žinių šaltinis buvo „TikTok“.
„Eksperimentuoju su tuo, ką norėčiau daryti, ir išbandau. Aš taip pat su partneriu seku seksologą „Instagram“ platformoje […] Dėl kontracepcijos priemonių nuėjau į vaistinę, bet pirmiausia ieškojau informacijos „Google“ .
Tokios mintys liudija, kad visos kalbos apie lytiškumą dažnai paliekamos „atsitiktinei“ patirčiai: tai gali būti pokalbiai su bendraamžiais (73 proc. paauglių), paieškos internete (69 proc.), pokalbiai šeimoje, mokykloje ar ugdymo įstaigose, susitikimai su specialistais…
Dažnai iškilus problemai ar abejonėms pirmiausia kreipiamės į draugus, ypač paauglystėje. Manome, kad būtent jie mus geriausiai supras, nes jie mūsų nesmerks. Todėl su jais lengva kalbėtis apie seksą. Tas, kas pirmas pabučiuoja ar pradeda bendrauti su partneriu, tampa „ekspertu“, o mes manome, kad jis yra tinkamas asmuo, galįs išsklaidyti mūsų abejones. Tačiau tas žmogus, kaip ir mes, dar turi daug ko išmokti apie lytiškumą. Taigi, gali būti gera ir net smagu pasidalyti su draugais rūpesčiais ar mintimis apie seksą, bet nereikėtų pernelyg rimtai žiūrėti į tai, ką jie mums sako. Kartais informacijos šaltiniai būna netinkami, o svarbiausia tai, kad, jei ši informacija nėra gerai susisteminta, suplanuota ar paremta mokslinėmis žiniomis, jūs galite susidurti su blogomis patirtimis!
„Lytiškumo mokiausi savarankiškai ir brandesniame amžiuje kalbėdamas apie tai su draugais, o brendimo laikotarpiu negalėjau su niekuo pasikalbėti apie pokyčius ir jaučiausi labai blogai.“
„Prieš savo pirmąjį kartą norėjau sužinoti…“
Žinoma, galite turėti „pirmąjį kartą“ arba jo neturėti, kad ir ką tai reikštų. Tačiau tyrimai su kitais jaunais žmonėmis parodė, kad daugelis jūsų draugų pirmąjį kartą patiria turėdami daugybę neigiamų minčių ir jausmų ir kad jie būtų norėję daug ką sužinoti prieš tą pirmąją akimirką: pavyzdžiui, jie būtų norėję žinoti, kad lytiniai santykiai turėtų būti pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, lygybe, sąžiningumu, tinkamu bendravimu, aktyviu klausymusi, kito asmens poreikių supratimu, rūpinimusi ir, svarbiausia, sutikimu.
„Būčiau norėjęs daugiau sužinoti, kaip išreikšti sutikimą.“
„Būčiau norėjusi geriau pažinti savo kūną ir jo poreikius, nejausti kaltės ar gėdos.“
Kitas aspektas, kuris dažnai išryškėdavo kalbant apie merginas ir jų pirmuosius kartus, yra geismas – tema, kurią nagrinėja daugelis tradicinių lytiškumo sampratų: pavyzdžiui, pagal heteroseksualumo sampratą cislytis heteroseksualus vyras laikomas geidžiančiu subjektu, o cislytė heteroseksuali moteris nustumiama į geismo objektų lygmenį – remiantis šia samprata, lytinis aktas turėtų baigtis vyrui patyrus ejakuliaciją, visiškai pamirštant apie moters malonumą. Tai ne tik pasenęs ir diskriminuojančiomis bei smurtinėmis prielaidomis pagrįstas, bet ir normatyvinis ir reprodukcinis požiūris į lytiškumą, kai socialiniai veiksniai (pvz., politika ar religinė aplinka) nustato, kad vienintelė teisinga praktika yra P-S-M penetracija (penis su makštimi), o platų lytinių praktikų spektrą susiaurina iki lytinio akto.
Jei norite daugiau sužinoti apie pirmąjį kartą ir kaip tokia samprata gali lemti lyčių stereotipus ir įtakos disbalansą, skaitykite 4 modulį apie lytinę sveikatą.
„Kad lytiniai santykiai nebūtinai baigiasi vyrui patyrus ejakuliaciją ir kad penetracija nėra vienintelė sekso rūšis.“
„Būčiau norėjęs sužinoti, kaip veikia seksas ir kaip moteriai patirti malonumą.”
„(…) šis bei tas apie moterų malonumą.“
Be to, paaiškėjo, kad jaunystėje gali būti sunku rūpintis lytine ir reprodukcine sveikata: kad mergaitės, translyčiai berniukai, nebinariniai asmenys ir kiti asmenys, kuriems būna menstruacijos, negauna tinkamos informacijos iki pirmųjų mėnesinių arba pirmojo kraujavimo, o visuomenė juos gali staiga priešpastatyti faktui, kad jie yra „suaugę“ arba, dar blogiau, vaisingi.
„Kai man prasidėjo pirmosios menstruacijos, močiutė pasakė, kad nebegalėsiu žaisti kieme, teta pasakė, kad vyrai norės manimi pasinaudoti, o tėvai nesakė nieko. Tada man buvo 11 metų.“
Šioje įžangoje apžvelgdami kai kurias teorines žinias ir siedami jas su konkrečia patirtimi, galime bendraamžių žodžiais parodyti, kaip svarbu mokyti apie lytiškumą ir jausmų raišką ir padėti pozityviai, linksmai ir sveikai gyventi lytinį gyvenimą. Ar pakankamai jus įtikinome?
Taigi, kartu išanalizuokime kitus 6 teminius modulius!
Literatūra
Ballester, L., Orte, C., & Pozo, R. (2019). Nueva pornografía y cambios en las relaciones interpersonales de adolescentes y jóvenes. Vulnerabilidad y resistencia. Experiencias investigadoras en comercio sexual y prostitución, 249-284.
Brage, L. B., Socías, C. O., & Gordaliza, R. P. (2014). Estudio de la nueva pornografía y relación sexual en jóvenes. Anduli. Revista Andaluza de Ciencias Sociales, (13), 165-178.
Comprehensive sexuality education: For healthy, informed and empowered learners (2023). Unesco. Retrieved 5 February 2024 from https://www.unesco.org/en/health-education/cse
Defining sexual health (n.d). World health organization. Last retrieved 5 February 2024 from https://www.who.int/teams/sexual-and-reproductive-health-and-research/key-areas-of-work/sexual-health/defining-sexual-health
Eu-Lgbti, I. I. (2020). A long way to go for LGBTI equality. Luxembourg: Publications Office of the European Union.
Ford, J. V., Corona-Vargas, E., Cruz, M., Fortenberry, J. D., Kismodi, E., Philpott, A., … & Coleman, E. (2021). The World Association for Sexual Health’s declaration on sexual pleasure: A technical guide. International Journal of Sexual Health, 33(4), 612-642.
Heßling, A. (Ed.). (2015). Youth Sexuality 2015: The Outlook of 14-25-year-olds: a Report of the Findings: Results of the Current Representative Survey. Bundeszentrale für gesundheitliche Aufklärung.
Joint United Nations Programme on HIV/AIDS. (2018). International technical guidance on sexuality education: an evidence-informed approach. International technical guidance on sexuality education: an evidence-informed approach.
Maticka-Tyndale, E., & Tenkorang, E. Y. (2010). A multi-level model of condom use among male and female upper primary school students in Nyanza, Kenya. Social science & medicine, 71(3), 616-625.
O’CONNELL, H. E., Sanjeevan, K. V., & Hutson, J. M. (2005). Anatomy of the clitoris. The Journal of urology, 174(4), 1189-1195.
Rutgers. (2023). Young people in the Netherlands start having sex late – research. Last retrieved 4 February 2024 from https://rutgers.international/news/young-people-in-the-netherlands-start-having-sex-at-a-later-age/
Starrs, A. M., Ezeh, A. C., Barker, G., Basu, A., Bertrand, J. T., Blum, R., … & Ashford, L. S. (2018). Accelerate progress—sexual and reproductive health and rights for all: report of the Guttmacher–Lancet Commission. The lancet, 391(10140), 2642-2692.
Svanemyr, J., Amin, A., Robles, O. J., & Greene, M. E. (2015). Creating an enabling environment for adolescent sexual and reproductive health: a framework and promising approaches. Journal of adolescent health, 56(1), S7-S14.
- (1994). Report of the International Conference on Population and Development, Cairo, 5-13 September 1994. Last retrieved 4 February 2024 from https://digitallibrary.un.org/record/206701
UNESCO. (n.d.). What is comprehensive sexuality education?. Last retrieved 4 February 2024 from https://csetoolkit.unesco.org/toolkit/getting-started/what-comprehensive-sexuality-education
UNFPA. (2020). Accelerating the promise: The report on the nairobi summit on ICPD25. Last retrieved 4 February 2024 from https://www.unfpa.org/publications/accelerating-promise-report-nairobi-summit-icpd25
UNFPA. (2020). Comprehensive Sexuality Education – Factsheet Series. Last retrieved 4 February 2024 from https://eeca.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/unfpa_turkey_factsheet_all_-_who_web_r4.pdf
Unicef. (1989). Convention on the Rights of the Child.
WAS. (2014.). Declaration of sexual rights: World association for sexual health (WAS). Last retrieved 4 February 2024 from https://worldsexualhealth.net/resources/declaration-of-sexual-rights/
WAS. (2021). Declaration on Sexual Pleasure. Last retrieved 4 February 2024 from https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/19317611.2021.2023718
WHO (2010). Standards for Sexuality in Europe. A Framework for Policy Makers, Educational and Health Authorities and Specialists. Cologne: WHO Europe and Federal Centre for Health Education BZgA. Last retrieved 4 February 2024 from https://www.icmec.org/wp-content/uploads/2016/06/WHOStandards-for-Sexuality-Ed-in-Europe.pdf
WHO. (n.d.). Defining sexual health. Last retrieved 4 February 2024 from https://www.who.int/teams/sexual-and-reproductive-health-and-research/key-areas-of-work/sexual-health/defining-sexual-health
Working definition of sexual pleasure (n.d). Gab sexual health and wellbeing. Retrieved 5 February 2024 from https://www.gab-shw.org/our-work/working-definition-of-sexual-pleasure/
