Šiame pirmajame modulyje pradėsime tyrinėti lytiškumą, analizuodami santykius, jų dinamiką, ribas ir iššūkius. Šiame modulyje didelis dėmesys bus skiriamas pozityvių santykių, grindžiamų lygybe ir abipusiu supratimu puoselėjimo svarbai. Taip pat kalbėsime apie įvairias santykių formas, per pirmąsias intymias patirtis patiriamas abejones ir šeimų įvairovę. 

Linkime jums įdomių patirčių!

Voices - Module 1

Įvadas 

Santykiai iš esmės yra ryšys arba sąsaja tarp dviejų ar daugiau asmenų. Santykiai – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, susijusi su bendravimu, komunikacija ir dalijimusi patirtimi. Santykiai gali būti grindžiami įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, bendrais interesais, emocijomis ir vertybėmis. Jie būna įvairių formų, ir kiekviena forma pasižymi savita dinamika.

Jūs, kaip jaunas žmogus, esate labai svarbiame savo santykiams gyvenimo etape: galite patirti reikšmingų emocijų, minčių ir socialinio bendravimo pokyčių; kuriate ryšius, kurie gali daryti ilgalaikį poveikį, būti tarpusavyje susiję ir apibūdinti jūsų tapatybę. Iš tikrųjų būtent paauglystėje mokomasi kurti saugius ir sveikus santykius su tėvais, draugais, globėjais, mokytojais, lytinių santykių partneriais: kartais tai gali būti labai greitas procesas, o kartais jis gali būti sudėtingas.  

Nepriklausomai nuo to, ar tai draugystė, romantiniai santykiai, ar šeimos ryšiai, jums dėl asmeninio augimo ir bendros gerovės labai svarbu suprasti, kas yra santykiai ir kaip jie veikia. Tai tarsi gyvenimo įgūdžių mokymasis: jis padeda aiškiai ir užtikrintai susidoroti su paauglystės pokyčiais ir moko veiksmingai bendrauti, nustatyti ribas, valdyti konfliktus ir kurti sveikus santykius, teigiamai veikiančius jūsų asmeninį, akademinį ir socialinį gyvenimą.

Šiame modulyje kalbėsime apie tai, kad gebėjimas kurti sveikus ir saugius santykius yra pridėtinę vertė kuriančio visuminio ir nuoseklaus lytiškumo ugdymo rezultatas: todėl ypač daug dėmesio skirsime tokioms sąvokoms kaip ribos, lygybė ir bendravimas. 

Kas yra santykiai? Draugystės, šeimos ryšių ir romantikos tyrinėjimas

Santykiai – tai dinamiškas ir įvairiapusis ryšys tarp dviejų ar daugiau asmenų. Santykiai gali būti tarp draugų, kolegų, tėvų ar globėjų, intymių partnerių ar kt. Santykiai gali būti įvairūs – nuo atsitiktinių pažinčių iki gilių emocinių ryšių ir daro didelę įtaką mūsų mintims, jausmams, veiksmams, požiūriui ir elgesiui bei kitiems santykiams. Visi mes užmezgame santykius skirtingais ir unikaliais būdais. Stiprių ir skirtingų ryšių puoselėjimas yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų – tai gali būti ryšys su artimiausiais draugais ar tvirtas ryšys su šeimos nariais bei nuoširdi meilė augintiniams, kurie nėra žmonės.

„Buvau auklėjama apsupta romantinės meilės ir tai lėmė daugumą mano santykių. Santykiuose su žmonėmis, kurie mane traukė, tiek su tais, su kuriais palaikiau tam tikrus ryšius, ieškojau idealizuotų santykių, o ne kasdienio malonumo.“

Svarbiausi santykiai, kuriuos mes užmezgame. 

Santykiai tarp kolegų ir draugystė – tai abipusiu prisirišimu ir pasitikėjimu grįsti santykiai tarp žmonių. Kai kurios draugystės gali trukti gana trumpai, o kitos – labai ilgai. Labai sunku apibrėžti draugystę, nes draugystės gali būti skirtingos, o keičiantis mums kaip žmonėms, gali keistis ir mūsų draugystė. Kai kuriems tai gali reikšti, kad vieną labai artimą geriausią draugą pakeis laisvesnė pažįstamų grupė ar pasirinksite daugybę kitų draugystės rūšių. Tačiau apskritai tvirta draugystė gali daryti stiprią įtaką mūsų gerovei. 

Šeimos santykiai – tai santykiai tarp šeimos narių. Šeimas sudaro vietinės (arba kelios vietinės) žmonių grupės, paprastai susijusios giminystės ar santuokos ryšiais, bet tuo neapsiribojama. Šiuolaikiniame gyvenime yra daug įvairių šeimos formų – šeimą gali sudaryti ne tik šeimos branduolio nariai ar kelių kartų šeima.

Romantiniai ir seksualiniai santykiai – tai santykiai tarp dviejų ar daugiau žmonių, kurie fiziškai ir (arba) emociškai traukia vienas kitą. Jie iš pradžių sukelia nervingumą ar jaudulį, vėliau gali peraugti į ilgalaikį įsipareigojimą. Romantiniai santykiai gali egzistuoti lygiagrečiai su lytiniais santykiais ir dažnai pasiekia tokį intymumo lygį, kurio nėra kitokio tipo santykiuose. Kai kuriais atvejais romantiniai santykiai nėra susiję su lytiniu intymumu, pavyzdžiui, jei partneriai aseksualūs (žr. 2 modulį „Lytis“). 

Egzistuoja daugybė mitų ir sąvokų, kurios stengiasi įteigti nuomonę, kad romantiniai santykiai yra būtent tie, kurių reikia siekti, ir vieninteliai tinkami. Tačiau tai – ne vienintelė galimybė. Kartu paanalizuokime ir paneikime kai kuriuos mitus.

  • Vienintelis laimės šaltinis.
    Pasak šio mito, romantiniai santykiai – pagrindinis laimės šaltinis. Iš tikrųjų žmonės save realizuoja įvairiuose santykiuose, įskaitant draugystę, šeimos ryšius ir asmeninius pasiekimus.
  • Gyvenimo pilnatvė.
    Mintis, kad romantinių santykių partneris užpildo žmogaus gyvenimą, pamina savirealizacijos, asmeninio augimo ir nepriklausomybės svarbą.
  • Intymumo išimtinumas.
    Romantiniai santykiai dažnai vaizduojami kaip išimtinis emocinio artumo šaltinis. Reikšmingus ryšius galima užmegzti įvairiuose santykiuose, ne tik romantiniuose.
  • Heteronormatyvumo akcentavimas.
    Mitai apie romantiką dažnai sustiprina heteronormatyvumą, ignoruodami LGBTQIA+ santykius ir nebinarinės meilės ir ryšio išraiškas (žr. 2 modulį).
  • Priklausomybė nuo partnerio.
    Tikėjimas, kad tik romantinių santykių partneris gali suteikti emocinę paramą ir pripažinimą, gali būti nesveikas. Draugų ir šeimos palaikymo tinklo kūrimas padeda tapti subalansuotu ir atsparesniu žmogumi.
  • Meilė, kaip galutinis tikslas.
    Mitai apie romantinius santykius dažnai teigia, kad svarbiausias gyvenimo tikslas – susirasti partnerį. Tokie siekiai kaip asmeninis tobulėjimas, sėkminga karjera ir dalyvavimas bendruomenės gyvenime – vienodai vertingi pasitenkinimo šaltiniai.
  • Pastovumo prezumpcija.
    Šie mitai gali reikšti, kad romantiniai santykiai prasmingi yra tik tada, jei jie nuolatiniai. Tačiau santykiai vystosi, o jų svarba gali išlikti, net jei laikui bėgant keičiasi jų forma.
  • Bendravimo stoka.
    Teigiama, kad romantinių santykių partneriai turėtų visiškai suprasti vienas kitą intuityviai. Realybėje veiksmingi bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs visų tipų santykiuose.
  • Visuomenės pripažinimas.
    Tai gali būti susiję su visuomenės spaudimu palaikyti romantinius santykius, norint būti sėkmingu ir visaverčiu žmogumi. Asmens vertę lemia ne tik santykių statusas.

Užaugome girdėdami tokius posakius kaip „meilė iš pirmo žvilgsnio“ – idėja, kad akimirksniu atsiradusi romantinė trauka yra patikimas ilgalaikio suderinamumo rodiklis, arba „sielos draugas“ – tikėjimas, kad kiekvienam žmogui tinka tik vienas tobulas partneris, arba, vėl gi, teiginys, kad: „kas myli, tas pavydi“, gali tapti viena iš smurto lyties pagrindu priežasčių (žr. 3 modulį).
Viskas gerai, jei pasirenkate ir norite kurti savo santykius vadovaudamiesi tokiais posakiais, išskyrus patį paskutinį. Svarbu nepamiršti, kad romantiniai santykiai – tik viena iš galimybių užmegzti gilius ir glaudžius ryšius su žmonėmis, šalia kurių jaučiatės saugiai ir patogiai.

 

Kokie bebūtų santykiai, svarbiausia – bendravimas ir abipusė pagarba! Paanalizuokime, kokie yra sveiki santykiai.

Saugių ir sveikų santykių kūrimas

Kiekvienas nusipelnėme užmegzti saugius, sveikus ir pagarba grįstus santykius

Prieš įsigilinant į tai, svarbu prisiminti, kad egzistuoja įvairūs santykiai: ne visi santykiai yra vienodi ir juose nėra aiškių ir griežtų ribų. Tačiau yra keletas pagrindinių elgesio principų, kuriais grindžiami visi sveiki santykiai. 

„Kai buvau trylikos, tėvas paaiškino, kaip svarbu gerbti merginų, su kuriomis einu į pasimatymą, pasakymą „ne“, visada iš anksto klausti, ką noriu išbandyti, nieko nelaikyti savaime suprantamu dalyku, būti labai atsargiam ir rūpestingam.“

Sveiki santykiai grindžiami keliais pagrindiniais principais: sveiku bendravimu, sveikomis ribomis, abipuse pagarba ir parama. Svarbu nepamiršti, kad sveikus santykius lemia elgesys ir veiksmai, o ne tik tai, ką žmonės santykiuose laiko svarbiais dalykais. 

Štai keletas sveikų santykių bruožų: 

Pasitikėjimas

Pasitikėjimas reiškia tvirtą žinojimą, kad kitas asmuo priims jums nekenkiančius sprendimus ir kad jis atsižvelgs į jūsų jausmus. Daugeliui žmonių pasitikėti nėra lengva, nes tai priklauso nuo jų praeityje įgytos patirties. Pavydas taip pat gali būti natūrali santykių dalis, todėl svarbu jį atpažinti ir apie jį pasakyti, tačiau nesielgti savininkiškai ir nepagarbiai. Pasitikėjimas taip pat reiškia, kad jūs jaučiatės patogiai, leisdami laiką atskirai ir leisti vienas kitam skirti laiko sau ar kitiems santykiams.

Sąžiningumas

Jis reiškia, kad jaučiate galintys sakyti tiesą ir atvirai išsakyti savo jausmus. Tačiau jis taip pat reiškia, kad galite pripažinti suklydę ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Lygybė

Lygybė – tai užtikrinimas, kad kiekvienas santykių dalyvis turėtų vienodą įtaką, pavyzdžiui, priimant sprendimus. Dažnai santykiuose įtakos disbalansas gali sustiprėti dėl lyties, socialinės ir ekonominės padėties, kultūrinės aplinkos ir kitų priežasčių. Kituose šio vadovo moduliuose nagrinėsime, kokios gali būti nelygybės formos. Dabar svarbu suprasti, kad kiekvienas santykių dalyvis privalo išvengti tarpusavio nelygybės, t. y. paklausti savęs, ar vienodai einame į kompromisus, duodame ar imame, ar abu priimame su santykiais susijusius sprendimus ir ar abu atsižvelgiame į vienas kito jausmus.

Pagarba

Pagarba reiškia, kad reikia įsiklausyti į partnerio poreikius, norus ir baimes, nedarant savo nuomone pagrįstų prielaidų. Tai reiškia, kad reikia kalbėti maloniai ir gerbti ribas. Sveikos ribos yra nepaprastai svarbios bet kuriuose santykiuose, nes jos nustato, kas kiekvienam žmogui yra priimtina. Ribos apsaugo mus tiek nuo smulkių pasitikėjimo pažeidimų, pavyzdžiui, įkyraus klausinėjimo, tiek nuo didesnės žalos. Pavyzdžiui, vienais atvejais ribos gali reikšti, kad reikia aptarti ir gerbti vienas kito asmeninio privatumo ir erdvės poreikius, o kitais atvejais – kad reikia gerbti kito asmens teisę neatskleisi asmeninės informacijos. Labai svarbu gerbti žmonių privatumą! Kiekvieno asmens ribos yra skirtingos, tačiau visada reikia aktyviai klausytis ir susitarti dėl komforto zonų.

Sutikimas

Sutikimas reiškia, kad leidžiamas atitinkamas elgesys. Visada turėtume būti tikri, kad partneris ar draugas sutiko su atitinkamu veiksmu: liesti jį, dalytis informacija apie jį ar priimti jam svarbius sprendimus. Geriausias būdas tai padaryti – atvirai klausti! Bet koks be kito asmens sutikimo atliekamas veiksmas yra smurtas prieš tą asmenį. Nors kompromisai būtini kiekvienuose santykiuose, nereikėtų paminti savo vertybių ar asmeninių ribų. Tikrai susidursite su situacijomis, kuriose jūs ir jūsų partneris (-ė) norėsite skirtingų dalykų. Tokiose situacijose svarbu daryti tik tai, kas jums nekelia nepatogumų. Daugiau apie sutikimą sužinosite 3 modulyje „Smurtas lyties pagrindu“.

Geras bendravimas

Pasakyti apie savo jausmus gali būti sunku, ypač kai jausmai yra neigiami ar nemalonūs. Tačiau tik taip galime padėti savo partneriams ar draugams suprasti, kas vyksta, ir atitinkamai elgtis. Bendravimas – abipusis veiksmas. Tai reiškia, kad taip pat svarbu užduoti klausimus apie tai, kaip kitas žmogus jaučiasi, ko jis nori, net jei galimas atsakymas kelia nerimą. Taip pat labai svarbūs veiksniai – empatija, aktyvus klausymasis ir priėmimas. Empatija praturtina mūsų ryšius, nes padeda suprasti kito žmogaus jausmus ir jais dalytis, o aktyvus klausymasis, kuris reiškia, kad bendraudami esame išties dėmesingi, gali dar labiau sustiprinti ryšį. Tik tada, kai žinome atitinkamo elgesio priežastį ir atpažįstame už šių veiksmų slypinčius jausmus, galime pradėti juos priimti.

Žalingų (nesveikų) ir smurtinių santykių ypatumus išsamiai analizuosime 3 modulyje „Smurtas lyties pagrindu“.

Patarimai, kaip keliauti seksualiniuose ir romantiniuose santykiuose: pirmas kartas, bendravimas ir santykių nutraukimas

Seksualiniai ir romantiniai santykiai gali būti įvairių formų – nuo geismo (fizinės traukos), įsimylėjimo (susižavėjimo) iki meilės (gilesnio emocinio ryšio). Kartais ribos tarp šių santykių tipų būna neryškios, ir vėlgi, kiekvieni santykiai yra skirtingi. Nepriklausomai nuo to, ar santykiai yra nerūpestingi, ar įpareigojantys, ar išimtiniai, šiame skyriuje stengsimės duoti konkrečių bendrojo pobūdžio patarimų, kurie padės orientuotis bet kokiuose seksualiniuose ir romantiniuose santykiuose nuo jų pradžios iki pabaigos. 

Santykių užmezgimas ir pirmieji santykiai 

Kaip užsimezga santykiai? Auksinės taisyklės nėra ir visi santykiai yra skirtingi. Daugeliui žmonių užmegzti naujus santykius yra sunku ir baisu. Paprastai žmonės randa žmogų, su kuriuo juos sieja bendri interesai: tai gali būti mokykla, sportas, darbas, draugai arba internetas (daugiau informacijos apie tai, kaip saugiai megzti internetines pažintis, rasite 3 modulyje). Tada jie išreiškia susidomėjimą vienas kitu, atvirai apie tai pasakydami arba parodydami neverbaliniais būdais. Kiekvieno žmogaus santykiai prasideda ir vystosi skirtingai. Bet kuriuo atveju:

  • turėtumėte paklausti savęs, kodėl norite būti su tuo žmogumi ir ko tikitės iš santykių: norite pastovių ar labiau neįpareigojančių, išimtinių ar kitokių santykių;
  • neturėtumėte jausti spaudimo. Net jei jaučiate daugybę emocijų, turėtumėte jausti, kad šalia to žmogaus galite būti savimi; 
  • jums turėtų būti priimtina skirti laiką kitiems žmonėms bei savo gyvenimo sritims, tačiau subalansuotai.

Daugelis jaunų žmonių naujuose santykiuose patiria sunkumų dėl vadinamojo „pirmojo karto“. Kai kalbame apie pirmąjį kartą, dažniausiai turime omenyje pirmuosius fizinius, intymius ar lytinius santykius, pavyzdžiui, pirmąjį bučinį ar pirmąją lytinę patirtį, ir tokie pirmieji kartai dažnai kelia nerimą, sumišusį su jauduliu ir smalsumu.

„Kai buvau trylikos, pirmą kartą pasibučiavau ir nesijaučiau patogiai, nes mane vertė, o atsisakyti bijojau.“

„Mano pirmieji lytiniai santykiai – blogiausias prisiminimas, niekas manęs nemokė, kaip žinoti, ar tokiems santykiams yra tinkamas laikas, amžius ir vieta… juo labiau niekas manęs nemokė, kaip drąsiai pasakyti „ne“. Nežinojau, kaip pasakyti „ne“. Iki šiol tiesiog stengiausi vengti šios temos, nes nenorėjau apie tai net pagalvoti, dabar apie tai kalbėdama jaučiuosi geriau ir suprantu, kad klydau. Susigrąžinau pasitikėjimą, kurį buvau praradusi po tokių santykių, ir, dar svarbiau, įgijau drąsos apie tai kalbėti.“

„Pirmuosius lytinius santykius turėjau būdama 18 metų, neturėdama jokios informacijos apie lytinį gyvenimą ir šie santykiai mane labai nuvylė. Mano namuose, mokykloje ir apskritai mano aplinkoje lytiškumas – uždrausta tema. Jaunystėje lytiškumo išraiška buvo kito asmens troškimas, ir man niekada nekilo mintis ko nors prašyti, kad galėčiau patenkinti savo troškimą.“

Patarimai, kaip elgtis pirmąjį kartą

Kaip matyti iš šių citatų, kai kurie pirmieji kartai nekelia malonių prisiminimų. Normalu, kad pirmąjį kartą išgyvename baimę ir kyla klausimų tokių klausimų kaip „Ar tikrai esu pasiruošęs?“, tačiau, norėdami tai sužinoti, galite užduoti sau keletą klausimų:

  • Ar pasitikite kitu asmeniu? -> Atsakymas turėtų būti TAIP
  • Ar jaučiate, kad kitas asmuo jus gerbia? -> Atsakymas turėtų būti TAIP
  • Ar pakankamai žinote apie apsaugos ir prevencijos priemones?  -> Atsakymas turėtų būti TAIP
  • Ar žinote savo ribas? Ar jaučiatės pasiruošę atvirai pasakyti, kas jums patogu ar nepatogu?  -> Atsakymas turėtų būti TAIP
  • Ar jaučiate kito asmens spaudimą? -> Atsakymas turėtų būti NE
  • Ar skubate, nes tai jau padarė kiti draugai ir (arba) norite, kad pagaliau tą padaryti? -> Atsakymas turėtų būti NE
  • Ar bijote, kad kitas žmogus su jumis išsiskirs, jei to nepadarysite? -> Atsakymas turėtų būti NE
  • Ar jaučiate, kad norite turėti pirmą patirtį nes taip būsite „labiau suaugę“? -> Atsakymas turėtų būti NE
  • Ar jums juokingi pokalbiai apie kūną? -> Atsakymas turėtų būti NE
  • Ar jaučiate, kad pažįstate savo kūną, suprantate kaip jo reakcijos susijusios su jūsų emocijomis? -> Atsakymas turėtų būti TAIP
  • Ar pakankamai žinote apie kitą žmogų? -> Atsakymas turėtų būti TAIP

    Jei abejojate dėl minėtų ar kitų klausimų, pabandykite apie juos pasikalbėti su žmonėmis, kuriais pasitikite: draugais, suaugusiaisiais ar specialistais. Galiausiai nepamirškite, kad skirtingais gyvenimo laikotarpiais žmonių potraukis seksui skiriasi , kai kurie žmonės yra aseksualūs arba aromantiški ir gali visai nenorėti lytinių santykių ar santykių (daugiau informacijos žr. 2 modulyje), be to, seksualinis potraukis gali keistis visą gyvenimą. Taigi, negali būti jokių lenktynių, ir vienintelis žmogus, kuris gali pasakyti, kada esate pasiruošęs, esate jūs pats!

    Santykių išsaugojimas: emocijų valdymas

    Puoselėdami santykius galite jausti daug teigiamų ir neigiamų emocijų. Tai normalu, ir mes negalime pasirinkti, kaip jaustis, bet galime pasirinkti, kaip elgtis

    Būdami vaikai, socializuodamiesi išmokstame, kaip mums galima arba negalima reikšti savo emocijas. „Berniukai neverkia“, „Geros mergaitės nerėkia“ – tai tik keli stereotipai. Nuo mažens mokomės tvarkyti ir tramdyti savo emocijas, net patys to nežinodami. Tačiau tai taip pat reiškia, kad tiesiog pamirštame išreikšti kai kuriuos jausmus, nebeturime tinkamų būdų tam tikroms emocijoms ir jausmams išreikšti. Aplinka mus verčia galvoti: tai neteisinga, nemandagu, įžeidžiama, skandalinga ar net pavojinga. Tačiau mes turime jausmus ir galime mokytis naujų ar senų jausmų išraiškos būdų. Tai gali mums padėti suprasti save ir priartėti prie sveikų santykių, išvengti nereikalingo nusivylimo ir neapykantos sau.

    Kai kurios emocijos yra ypač būdingos lytiniams ir romantiniams santykiams, ir gali klaidinti. Tai yra:

    Pavydas

    Tai jausmas, patiriamas suvokus, kad trečioji šalis kelia grėsmę santykiams. Šis suvokimas gali būti realus arba ne. Dažnai pavydas vaizduojamas kaip ženklas, kad mums rūpi santykiai ir kitas asmuo, tačiau jis taip pat gali paskatinti žalingą (nesveiką) ir smurtinį elgesį.

    Nusivylimas

    Tai jausmas, kuris apima nusivylus santykiais arba susierzinus, kai nepavyksta pasiekti to, ko norime.

    Stresas

    Tai jausmas, kuris apima susirūpinus, įsitempus ar jaučiant spaudimą dėl problemų, kurios gali kilti tiek santykiuose, tiek už jų ribų.

    Nesugebėjimas valdyti šių emocijų gali lemti žalingą (nesveiką) ar net smurtinį elgesį. Kiekvienas yra atsakingas už savo elgesį su kitais žmonėmis ir sveiką emocijų valdymą. 

    Patarimai kaip tvarkytis su emocijomis

    Štai keli patarimai, kaip susidoroti su emocijomis santykiuose.

    • Įsiklausykite į savo jausmus ir priimkite juos, įvertindami požymius ir simptomus – jausmų nereikia neigti ar slopinti. 
    • Įsivaizduokite save partnerio vietoje – tai gali būti sunku, bet padės jums išlikti empatiškiems ir priimti bet kokius kilusius jausmus.
    • Nevilkinkite – neskubėkite, bet nelaikykite užgniaužę savo jausmų per ilgai. Sprendžiant po vieną problemą vienu metu, nesikaupia nusivylimas. 
    • Toliau rasite patarimų, kaip bendrauti. 

    Jei daugiau sužinoti apie emocijas ir kaip jas valdyti, siūlome peržiūrėti užduočių knygą „Niekas nėra tu!“.

    Santykių išsaugojimas: bendravimo patarimai

    Jau ne kartą sakėme, kad bet kokių sveikų santykių pagrindas – bendravimas! Kai kurie pokalbiai yra svarbūs visiems lytiniams ir romantiniams santykiams. Pasakyti poreikius ir ribas labai svarbus visuose santykiuose, nepriklausomai nuo įsipareigojimų. Ši sąlyga galioja neįpareigojantiems, atviriems, poligaminiams, ilgalaikiams santykiams, santykiams per atstumą ir kt. 

    Kaip matome iš šios diagramos, svarbiausi bendravimo elementai yra šie:

    AKTYVUS KLAUSYMASIS

    AKTYVUS KLAUSYMASIS

    Dėmesys kitam asmeniui, jo/jos pasakytų žodžių turiniui ir būdui. Interpretacija: kaip „išverčiame“ ir interpretuojame tai, ką sako žmogus. Prisiminimas to, ką girdėjome: atsižvelgiame į tai, ką asmuo pasakė ir pritaikome tai vėlesnėje situacijoje.

    PERFRAZAVIMAS

    Trumpai pakartojame kito asmens sakomų žodžių turinį arba esmę; šiuo atveju sumažiname nesusipratimų, prielaidų; Pavyzdžiai:

    „Taigi, jei teisingai supratau…“ „Jūs norite pasakyti…“ „Tik leiskite man patikrinti…“

    KLAUSIMAI

    Klausimai yra toks galingas įrankis, kuris leidžia mums aiškiau pamatyti situaciją, sužinoti, ką kitas asmuo galvoja ir jaučia, ir palengvinti bendravimą. mums patiems/mums pačioms. Kai nežinote, ką daryti, užduokite klausimą. Taip mes ne tik geriau užmezgame ryšį ir geriau pažįstame vienas kitą/viena kitą, bet ir parodome nuoširdų susidomėjimą kitu asmeniu ir jo požiūriu. Žvalgomieji klausimai paprastai naudojami pokalbio pradžioje:

    „O kaip dėl…?“ Papasakokite man daugiau apie…“

    Klausimai, skirti geresniam supratimui pokalbio metu, patikrinti:

    „Kokią prasmę jums turi…“ „Ką jums reiškia… toks elgesys, susijęs su…“

    Klausimai, kuriais skatiname veikti ir elgtis:

    „Kaip manote, ką galite padaryti…“ „Kaip, jūsų manymu, galiu jums padėti?“

    Kadušinas, 1990 m.

     

    Kaip matyti iš lentelės, vienas kitam santykiuose turėtumėte užduoti keletą svarbių  klausimų.

    • Jūsų ribos ir lūkesčiai.
      • Kokie yra jūsų lūkesčiai?
      • Kas jums padeda jaustis gerai ir saugiai?
      • Ar norite turėti lytinių santykių? Jei taip, kas jums patinka ir kas nepatinka lytinių santykių metu?
      • Ar norite turėti išimtinių santykių? Jei ne, kokios jums yra neišimtinių santykių ribos ir susitarimai?
    • Jūsų seksualinis elgesys.
      • Ar neseniai tikrinotės dėl lytiškai plintančių infekcijų?
      • Ar po to turėjote lytinių santykių be apsaugos priemonių?
      • Kokias prevencijos ir apsaugos priemones naudojate?
    • Jūsų jausmai ir susirūpinimas.
      • Ar esate dėl ko nors nusiminę? Ar tai susiję su santykiais?
      • Ar jaučiate nerimą dėl santykių ir jums reikia, kad kitas asmuo ką nors paaiškintų?

    Kitas labai svarbus bendravimo ir „gerų santykių“ elementas yra  asertyvumas (įtaigumas), savo norų, troškimų, teisių žinojimas ir atviras bei sąžiningas jų gynimas aiškiai ir pozityviai bendraujant (elgesiu, požiūriu, kalbėjimu ar raštu). Būti asertyviam reiškia kreiptis į kitus ir bendrauti su jais be baimės, taip pat paskatinti kitus elgtis taip pat ir gerbti kitus žmones. Tai pasyvaus ar agresyvaus požiūrio priešingybė: pasyvūs žmonės nusibrėžia silpnesnes ribas, kurias lengvai peržengia jomis pasinaudoti galintys asmenys; agresyvūs žmonės elgiasi nepaisydami kitų žmonių ribų, dažnai juos skaudindami, bandydami paveikti jų elgesį.

    Patarimai, kaip veiksmingai bendrauti

    Štai keletas efektyvaus bendravimo patarimų.

    • Vienu metu sutelkite dėmesį į vieną problemą – gali būti, kad turite išspręsti kelias tarpusavyje susijusias problemas, tačiau stenkitės vienu metu spręsti tik vieną. 
    • Raskite tinkamą laiką pokalbiui pradėti – kai galite susikaupti ir skirti visą dėmesį.
    • Kalbėkite be užuolankų ir įtaigiai – išsakykite savo nuomonę ir venkite pasyvaus ar agresyvaus elgesio, pavyzdžiui, nekonkretumo ar subtilių užuominų. Jei jus užkalbino, kalbėkite. 
    • Klauskite ir klausykite – nemanykite, kad žinote, ką kitas žmogus galvoja arba kodėl jis pasielgė vienaip ar kitaip. Kai kitas žmogus išsako savo požiūrį, išklausykite, kad jį suprastumėte. 
    • Pripažinkite, jei suklydote – prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir įsitikinkite, kad kitas asmuo daro tą patį. 
    • Stenkitės vartoti teiginius „aš“, kuriuose dėmesys sutelkiamas į jūsų jausmus, pavyzdžiui: „Jaučiuosi nusivylęs, kai ilgai neatsakai į mano žinutes“, o ne „tu niekada neatsakai į mano žinutes“. 
    • Rinkitės pagarbų toną, kalbą ir žodžius – neskubėkite ir apgalvokite, kokius žodžius norite vartoti ir kaip norite išreikšti savo jausmus. 
    • Pradėkite darydami prielaidą, kad kitas žmogus nesistengia jūsų įskaudinti ir kad jūs rūpinatės vienas kitu – jei tuo abejojate, turėtumėte pagalvoti, kad jūsų santykiai gali būti žalingi (nesveiki ir elgtis atitinkamai. Daugiau apie nesveikus ir smurtinius santykius sužinosite 3 modulyje. 

    Šie patarimai skirti ir jums, ir asmeniui, su kuriuo bendraujate. Taigi, jei manote, kad kitas asmuo negerbia jūsų ir nepavyksta kalbėtis kaip brandžioms asmenybėms, drąsiai nutraukite pokalbį ir grįžkite prie jo vėliau. 

      Santykių nutraukimas: kaip elgtis nutrūkus santykiams

      Žmonės nutraukia santykius dėl daugelio priežasčių. Jausmai, prioritetai, asmeniniai tikslai ir poreikiai gali keistis ir dėl to niekas nėra kaltas. Tačiau santykiai taip pat gali tapti žalingi (nesveiki) ar net smurtiniai (daugiau apie nesveikus ir smurtinius santykius skaitykite 3 modulyje). Kai pradeda atrodyti, kad santykiai tapo netinkami, svarbu rasti būdą, kaip judėti į priekį ir ką nors pakeisti.

      Patarimai kaip nutraukti santykius

      Štai keli patarimai, kuriais galite vadovautis, jei norite su kuo nors nutraukti santykius.

      • Pasikliaukite savo nuojauta – jei ką nors jaučiate, verta į tai įsiklausyti.
      • Pabandykite išsiaiškinti, kodėl taip jaučiatės – kad būtų aiškiau, galite tai užsirašyti arba pasikalbėti apie tai su draugu. Jei pasirinksite pastarąjį variantą, nepamirškite, kad bet koks sprendimas priklauso nuo jūsų ir kad draugai negali žinoti geriau už jus. 
      • Nuspręskite, kaip pranešite apie savo sprendimą – praktiškai išbandykite, ką, kada ir kur sakysite (pasirinkite viešą vietą, kad galėtumėte laisvai pasišalinti pajutę, kad tam jau laikas). 
      • Paaiškinkite kitam asmeniui ir tiesiog neišnykite – slapstymasis niekada nėra tinkamas atsakymas! Tačiau nepamirškite, kad priežastis paaiškinti pakanka vieną kartą. Jei kitas asmuo spaudžia jus susitikti dažniau ir aptarti išsiskyrimą, labai atidžiai įvertinkite, ar tas pokalbis padės sužinoti ir suprasti daugiau, ar tai tik pretekstas vilkinti santykius.

        Bet kokiu atveju skyrybos sukelia sielvartą su tuo susijusiems žmonėms. Gali būti, kad jausite pyktį, liūdesį, nerimą ar pasimetimą, tačiau šie jausmai galiausiai išnyks ir galėsite eiti į priekį. Pasikliaukite tuo! Jei kažkoks asmuo skiriasi su jumis, atminkite, kad tai jo teisė rinktis, o jūs turite priimti jo sprendimą! Kol sielvartaujate, stenkitės suprasti ir priimti savo jausmus, bet taip pat rūpinkitės savimi, savo fizine ir psichine sveikata, darykite tai, kas jums patinka, ir bendraukite su žmonėmis, kuriais pasitikite ir su kuriais galite jaustis savimi. 

        Mitų apie šeimos įvairovę paneigimas

        „Tiesą sakant, kai supratau, kad tarp tėvų ir vaikų gali būti visokių santykių, supratau, kokių santykių su savo vaikais noriu aš.“

        Daugeliui žmonių žodis „šeima“ sukelia labai konkretų vaizdą, kai tuose pačiuose namuose gyvena motina, tėvas ir jų vaikai – vadinamasis „branduolinė šeima“. Šis terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio nux, kuris reiškia „riešutas“ ir apibūdina ko nors branduolį. Daugelis žmonių mūsų visuomenėje užaugo branduolinėje šeimoje ir suaugę taip pat kuria šeimos branduolį. Tačiau tai – tik viena iš daugelio galimybių. Šeimų realybė yra daug įvairesnė.

        Šeimos sąvoką esame linkę sieti su kraujo ryšiais, santuoka, lytiniais ir (arba) romantiniais santykiais ir nustatytais vaidmenimis (motina, tėvas, vaikas ir t. t.). Tačiau jei pažvelgsime į mus supančią tikrovę, pamatysime, kad daugelis šeimų į šias ribas tiesiog netelpa. Šeimos vaidmenys iš tiesų dažnai apibendrina žmonių jausmus vienas kitam, o žvelgiant plačiau, galbūt galima pamatyti daugybę emocinių ryšių ir juos puoselėti. Šeimos branduolio modelio neatitinkančios šeimos kartais vadinamos queer šeimomis.

        Taigi, kada šeima yra queer šeima

        • Emocinis pasirinkimasqueer šeimoje ne visus (ar ne visus) narius sieja biologiniai ir kraujo ryšiai. Visų pirma juos sieja pasirinkimas rūpintis vienas kitu. Todėl kiekvieno asmens vaidmuo šeimoje gali sutapti su tradicinės šeimos (branduolinės) vaidmenimis, bet gali būti ir kitoks. Tai nereiškia, kad biologinių ryšių ir tradicinių vaidmenų nėra – jie tiesiog nėra savaime suprantami.
        • Abipusė atsakomybėqueer šeimos nariai yra atsakingi vienas už kitą. Kaip ir branduolinėje šeimoje, jie padeda vienas kitam tvarkyti ūkį, rūpinasi vienas kito sveikata, dalijasi buitimi, priima sprendimus dėl vaikų ar jaunesnių šeimos narių (jei tokių yra) išsilavinimo ir kt. 

        Kad šeima būtų laikoma tokia, yra tam tikrų sąlygų, kurios nėra privalomos:

        • lytiniai ir (arba) romantiniai santykiai;
        • kraujo ir biologiniai ryšiai;
        • nustatyti vaidmenys, kurie nesikeičia;
        • išimtiniai ryšiai.

        Pavyzdžiui: tėvų vaidmenį gali atlikti asmuo, kurio su vaiku nesieja kraujo ryšys (pavyzdžiui, tos pačios lyties poros arba kai tėvus atstoja globėjas); arba senelis ar senelė; du tėvai gali negyventi kartu; vaikas gali priimti daugumą sprendimų šeimoje; trys asmenys, nesaistomi lytinių ar romantinių santykių, gali kartu auklėti vaiką ir dar daug kitų pavyzdžių. 

        Pažvelkite į lentelę ir sužinokite, kokie yra galimi šeimos modeliai (žinoma, jų yra daug!): 

        Konfliktai šeimoje

        „Gerbiu tėvus, esu jiems labai dėkingas už daugelį dalykų, bet mūsų santykiai… na, yra nuoskaudų, kurias patyriau nuo mažens ir pastaruoju metu. Kartais jie man sako, kad negaliu ko nors daryti, o aš sakau – ar galite mane sustabdyti? Be to, jei kažkas draudžiama – dar labiau vilioja. Jei jie būtų kalbėję su manimi taip, kaip aš dabar kalbėčiau su savo vaikais… Manau, kad nebūčiau pradėjęs lytinių santykių. “

        „Su tėvais apie tai nekalbėjome: atrodo, kad kalbėti su tėvais ar kitais suaugusiaisiais tokiomis temomis… gali būti problematiška! “

        „Per šeimos vakarienę kažkas pasakė repliką apie mano mamą, ir aš nesusivaldžiau. Negalėjau būti švelni, besišypsanti ir gera mergaitė, kokia turėjau būti. Tą akimirką paklausiau savęs, kodėl turėčiau būti tokia, mandagi, švelni… Noriu jausti chaosą, pyktį ir turiu teisę pasiaiškinti.“

        Viskas, ko reikia šeimai, tai meile, pagarba ir rūpesčiu pagrįsti šeimos narių santykiai , tačiau šeimose gyvena skirtingi asmenys, turintys specifinių poreikių, savo asmeninę istoriją, lūkesčius, stipriąsias ir silpnąsias puses. Konfliktai ir nesutarimai – neišvengiama bet kokių santykių, įskaitant šeimos ir intymius santykius, dalis ir tai visiškai normalu, jei visi santykių dalyviai yra dėmesingi ir pagarbūs. Pavyzdžiui, konfliktas gali kilti, jei vienas narys neišklausomas, jo poreikiai nepatenkinami arba nuolat peržengiamos jo nustatytos ribos. Taip dažnai atsitinka ir todėl, kad lyčių vaidmenys ir stereotipai nėra problemizuojami (išsamiau apie tai kalbėsime 2 modulyje „Lytis“). Tas asmuo gali jaustis piktas ir nesvarbus, tačiau tokie jausmai gali reikšti, kad kažką galima pakeisti ar patobulinti, arba kad kažkas neveikia ar veikia ne taip, kaip turėtų veikti. Aiškus bendravimas ir šių jausmų priėmimas gali šeimą suartinti. Peržiūrėkite skyrių apie sveikus ir nesveikus santykius, kur rasite keletą patarimų ir įžvalgų. 

        Vienas iš dažniausių konfliktų kyla tarp tėvų, kurie stengiasi apsaugoti vaikus, ir vaikų, kurie bando tyrinėti ir pažinti išorinį pasaulį. Dažnas pavyzdys yra lytiniai ar romantiniai santykiai – jauni žmonės nori patys tirti ir pajausti, kokia gali būti tokia patirtis, o tėvai dažnai nori padaryti viską, kad apsaugotų juos nuo žalos. Šios dvi jėgos kartais gali susipriešinti ir dėl to kyla konfliktas. Tokiose situacijose visada pravartu grįžti prie paprasčiausių dalykų ir pasitelkti bendravimo įgūdžius, stengtis bendradarbiauti ir kartu ieškoti sprendimų. 

        Patarimai kaip spręsti konfliktus šeimoje

        Štai keletas patarimų kaip spręsti konfliktus šeimoje:

        • vienu metu sutelkite dėmesį į vieną problemą;
        • būkite nuoširdūs – pasakykite kaip jaučiatės dėl kito asmens elgesio; 
        • būkite ryžtingi – kalbėkite turėdami aiškų tikslą ir pasiūlykite vieną ar kelis jums tinkamus sprendimus. 
        • stenkitės išlikti ramūs ir palaikyti brandų pokalbį – normalu, kad nervinatės ir jums sunku tvardytis, tačiau pokalbiai bus veiksmingesni be rėkimo ir šaukimo, todėl pasistenkite nusiraminti;
        • pripažinkite jų požiūrį – nepamirškite, kad jie turi jausmus ir savų priežasčių taip galvoti. Neprivalote su jais sutikti, bet svarbu, kad jie jaustųsi išgirsti; 
        • paprašykite jų pateikti informaciją, kurią, jų manymu, turėtumėte žinoti, kad galėtumėte susiorientuoti konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, jei jie neleidžia jums eiti į pasimatymą su partneriu, paprašykite jų supažindinti su prevencinėmis priemonėmis, kad jie galėtų pasitikėti jumis. 

        Žinome, kad kai kuriose šeimose ne visada pavyksta išspręsti problemas konfrontacijos būdu arba jums gali būti nepatogu pradėti pokalbį. Tokiu atveju:

        • pagalvokite apie kitus artimus žmones, kuriais galite pasitikėti: draugus, kitus giminaičius, asmenis, kurie jums kelia pasitikėjimą;
        • susiraskite jums džiaugsmo teikiančią veiklą, kurioje galite išreikšti save: muzika, menas, sportas, žygiai ir t. t.;
        • planuokite tolesnius žingsnius: kartais, pamąstę ir pabandę sugalvoti jums tinkamą veiksmų planą, galite sumažinti stresą; 

        kreipkitės pagalbos į specialistą, pavyzdžiui, psichologą ar terapeutą. Jį galite rasti mokykloje, vietos šeimos konsultavimo centre arba galite ieškoti privataus specialisto internete. 

        Literatūra

        Brannon, L. (2011). Gender: Psychological Perspectives, Sixth Edition (6th ed.). Psychology

        Brannon, L. (2011). Gender: Psychological Perspectives, Sixth Edition (6th ed.). Psychology Press. Last retrieved 3 December 2023 from: https://doi.org/10.4324/9781315664118 

        Ferrer, J.N. (2007), Monogamy, Polyamory, and Beyond, Tikkun, pp. 39-49.

        Hermans, H., Kempen, H., Loon, R. (1992). “The Dialogical Self: Beyond Individualism and Rationalism”, American Psychologist, 47(1):23-33.

        LGBTQIA+ Wiki. Last retrieved 3 February 2024 from  https://lgbtqia.fandom.com/wiki/Queerplatonic_relationship

        Office of National Statistics UK, Glossary. Last retrieved 3 December 2023 from https://www.ons.gov.uk/peoplepopulationandcommunity/birthsdeathsandmarriages/families/articles/familiesandhouseholdsstatisticsexplained/2021-03-02#glossary

        Planned Parenthood website. Last retrieved 3 February 2024 from  https://www.plannedparenthood.org/

        Simula, B. L., Sumerau, J.E., Miller, A. D. (2019). Expanding the Rainbow: Exploring the Relationships of Bi+, Polyamorous, Kinky, Ace, Intersex, and Trans People. Brill Sense. 

        Skills4 Life project, Last retrieved 3 February 2024 from https://skills4life-project.com/resources/

        The Attachment Project. Last retrieved 3 February 2024 from https://www.attachmentproject.com/enm/

        The Bonding Project. Last retrieved 3 February 2024 from https://www.bondingproject.com/about

        1 Modulis

        Kelionė po santykius

        2 Modulis

        Lytinės tapatybės supratimas

        3 Modulis

        Smurto lyties pagrindu prevencija

        4 Modulis

        Lytinės sveikatos supratimas

        5 Modulis

        Kultūra ir lytiškumas

        6 Modulis

        Negalia ir lytiškumas