Lyčių vaidmenys ir stereotipai: Binarinė lyčių sistema

Taigi, kas yra lyčių vaidmenys ir stereotipai?

Kalbėdami apie lyčių vaidmenis turime omenyje, kad yra „mergaitėms skirtų dalykų“ ir „berniukams skirtų dalykų“, pavyzdžiui, kai kurie žaidimai, drabužiai, vietos, į kurias galima nueiti, kurie labiau tinka jauniems vyrams ar jaunoms moterims. Vyriškumo ir moteriškumo, taip pat maskuliniškumo ir femininiškumo idėjos gali keistis priklausomai nuo to, kur gyvenate ir kaip susiformavusi jus supanti visuomenė. Šios idėjos gali jums tikti arba netikti, nes, kaip jau minėjome, socialinė lytis yra labiau panaši į spektrą, o ne į binarinę sistemą, ir jūs galite atpažinti jų mišinį arba iš viso neatpažinti nei vienos. Vis dėlto svarbu suprasti, kad šios konstrukcijos daro įtaką tam, kaip mus auklėjo nuo vaikystės, kaip mes reiškiame savo emocijas, su kokiais žaislais turėtume žaisti vaikystėje, kokius drabužius dėvėti ir pan. 

Pavyzdžiui, įprasta tikėtis, kad žmonės, kurie socializuojasi kaip moterys, norės šeimos ir motinystės, bus moteriški, malonūs, emocionalūs, o vyrai turės ambicijų ir sieks karjeros, bus vyriški, stiprūs ir drąsūs. Tačiau pabandykime tai atskirti. 

• Vyriškumas ir moteriškumas – sąvokos, kurios formuoja , kas turėtumėte būti ir ko iš jūsų tikimasi kaip iš vyro ar moters. T. y.: vyrai turi siekti karjeros, būti atkaklūs, „racionalūs“ ir tvirti, turėti „boso“ požiūrį; žmonės, kurie socializuojasi kaip moterys, turi rūpintis namų erdve, norėti gimdyti vaikus ir neturėti kitų konkrečių ambicijų, būti „emocingos“.
• Maskuliniškumas ir femininiškumas – tai dviejų lyčių išvaizdos ir požiūrio ypatybės. T. y. jei esate drąsus, rengiatės sportiškai, mėgstate žiūrėti ar žaisti bet kokį sportą arba jei jums nerūpi kosmetinės ir estetinės kūno procedūros (tai gali būti bet kas, kas susiję su išvaizda, pradedant parfumerijos naudojimu ir baigiant lankymusi pas kirpėją), būsite laikomas „vyriška“ asmenybe. Ir priešingai, jei patinka švelnios spalvos, puošnios suknelės ir (arba) makiažas bei kosmetikos ir estetikos procedūros, būsite laikoma „moteriška“ asmenybe.

Lyčių vaidmenys yra stereotipai, nes jie grindžiami ne natūraliais, paveldėtais skirtumais, o apibendrinta ir pernelyg supaprastinta visuomenės sukurta tam tikros lyties samprata. Kaip ir kiekvienas stereotipas, taip ir lyčių stereotipas yra susijęs su griežtais lūkesčiais, kurių sunku atsisakyti. Lytims keliami lūkesčiai nusako, ko mes mokomės tikėtis iš tam tikrai lyčiai priklausančio asmens: kaip jis turi elgtis, ką daryti ir kaip atrodyti. Tai ne tik asmeniniai lūkesčiai, kurių mes tikimės iš kitų, stebėdami juos iš šalies: tai visuomenės ir kultūros ugdymas, kuriame laikomasi visuomenės normų ir kuris verčia mus laikytis tam tikro griežto būties būdo. Norėdami sužinoti daugiau apie normas ir stereotipus, žr. 5 modulį. 

Lyčių vaidmenis lemia kultūra! Lyčių samprata kiekvienoje šalyje gali labai skirtis, taip pat skirtumų galima rasti ir toje pačioje šalyje ar mieste. Taip yra ir todėl, kad lytis – socialinis ir kultūrinis konstruktas.

Žinoma, galite pastebėti, kad jums tinka daugelis lytims priskiriamų vaidmenų, tačiau taip pat galite save identifikuoti kaip moterį, mėgstančią sportą, rengtis „berniukiškai“ ir būti fenomenalia žaidėja; taip pat galite save identifikuoti kaip vyrą ir būti puikiu makiažo meistru. Pamatysime, kad binarinės lyčių sistemos sąvoka – tik viena iš įvairių būties galimybių.

Lyčių vaidmenys ir stereotipai kilę iš patriarchato. Patriarchatas – socialinė priespaudos sistema, kuri vienai lyčiai suteikia privilegijas kitų lyčių atžvilgiu. Etimologija (iš graikų kalbos žodžio patriarkhēs kuris reiškia „valdantis tėvas“) atskleidžia, kad hegemoninė (valdančioji, dominuojanti) lytis yra vyrų, konkrečiai heteroseksualių, cislyčių, įgalių ir baltųjų vyrų lytis. Lyčių hierarchijoje kai kurios lytys patiria didesnę priespaudą nei kitos. Pavyzdžiui, cisheteroseksualus vyras turi daugiau privilegijų negu cisheteroseksuali moteris, kuri turi daugiau privilegijų negu lesbietė heteroseksuali moteris, turinti daugiau privilegijų negu translytė moteris ir t. t. Žinoma, ši piramidė yra supaprastinta. Mūsų tapatybės yra daug sudėtingesnės, kaip ir mūsų santykiai. Tačiau tai padeda mums nepamiršti, kad priklausome šiai sistemai. Mes visi skirtingai veikiame, reaguojame ir patiriame patriarchato normų spaudimą, todėl svarbu nesureikšminti šių skirtumų. 

Taip pat svarbu prisiminti, kad patriarchalinė sistema kenkia visoms lytims, nes bando jas apriboti minėtomis socialinėmis normomis, vaidmenimis ir stereotipais. Taigi, nors patriarchatas naudingas vyrams, nes jiems suteikia jėgos poziciją, šios privilegijos kaina yra didelė. Vyriškumo ir maskuliniškumo idėjos dažnai yra tarsi narvas, nes nustato reikšmingas ribas, koks vyras turėtų būti ir kaip jis turėtų elgtis. Lytims keliami lūkesčiai tokie dideli, kad neįmanoma jų visų patenkinti: rėmai, į kuriuos turime tilpti, kad atitiktume patriarchalines prerogatyvas, yra per siauri visoms būties galimybėms sutalpinti, kad ir kokia būtų jūsų lytinė tapatybė. 

4 lyčių dimensijos – lytis kaip spektras

Kad geriau suprastume, ką reiškia lytis kaip spektras, galime ją įsivaizduoti kaip sudarytą iš 4 dimensijų, išsidėsčiusiu ne tiesioje linijoje su dviem nutolusiais galais, o didžiuliame žemėlapyje su skirtingomis kryptimis.

Šios dimensijos yra: lytinė tapatybė, seksualinė orientacija, lyties raiška ir gimimo metu priskirta lytis.  

Gerai, bet kodėl tiek daug etikečių?

Iš pirmo žvilgsnio visi šie žodžiai ir sąvokos gali pasirodyti bauginantys. Jų atrodo per daug, ir neramina mintis, kad, norėdami žinoti, turite juos įsidėmėti. Tačiau neįsijaudinkite: tai ne tai, kas turėtų būti. Nereikės laikyti baigiamojo egzamino ir, jei nežinosite visų, tai netaps kliūtimi.
Šios etiketės turi jums būti įrankiai, o ne prieš jus nukeipti ginklai: priemonės, padedančios suprasti, kas esate, kas jums patinka ir kaip visiškai išreikšti savo lytinę tapatybę.

Kaip sužinosite 5 modulyje, egzistuoja tokie dalykai kaip „socialinės normos“. Šios normos ir yra tos „nerašytos taisyklės“, kuriomis vadovaudamiesi užaugome ir kurios mus klaidina, kad yra tik vienas būties būdas, o visa kita tiesiog neatitinka normų; taigi, jei esi cislytis, heteroseksualus, įgalus, aloseksualus, baltasis, lieknas ir turtingas žmogus, turi už kitus daugiau galimybių būti apsaugotas, atstovaujamas ir privilegijuotas. Tačiau ką tik pamatėme, kad yra ne taip ir kad tikrovė yra plati bei įvairialypė. Etiketės padeda susiorientuoti visuose augant kylančiuose klausimuose ir iš tiesų gali būti labai naudingos. Jei paieškosite „Google“ arba pasidalysite informacija su bendraminčiais, galite sužinoti daug jums naudingų dalykų. 

Dauguma šių etikečių buvo sukurtos esant politinei būtinybei; pats su prekės ženklu asocijuojamo naujo žodžio sukūrimas reiškia norą užimti vietą pasaulyje, kuris nėra įpratęs atsižvelgti į visą tavo egzistenciją. 

Kadangi lytiškumas – nesibaigiantis atradimas ir gyvenimo eigoje gali keistis, etiketės nėra monolitinės: dauguma jūsų seksualinį ar romantinį potraukį arba jūsų lytinę tapatybę apibūdinančių žodžių nėra skirti jus uždaryti į narvą: etiketės nėra griežtos ir jos gali keistis; jūsų gyvenime gana normalu keisti savo jausmus ir mąstymą: etiketės – suvokimas, o ne suvaržymas. 

Štai kodėl „durininko funkcija“, t. y. veiksmas, kurį atliekant sąmoningai kažkas pašalinamas tik todėl, kad jis visiškai neatitinka etiketės, gali duoti priešingų rezultatų. Suprantama, kad klaidingai interpretuojame etikečių vartojimą kaip dogmatišką (neginčijamą, tvirtą, neabejotiną), nes būtent taip mes įpratę vertinti kategorijas normomis remiantis sukurtoje visuomenėje. Tačiau, kaip jau minėta, tikrovė yra sudėtingesnė, taip pat sudėtingesnis yra ir mūsų lytiškumas. „Durininko funkcija“ – dažna klaida, kurią daro LGBTQIA+ bendruomenei priklausantys ir už jos ribų esantys asmenys ir mes raginame jos atsisakyti. Žodžiai sukurti taip, kad tiktų mums, o ne atvirkščiai.

LGBTQIA+ problemos ir diskriminacija dėl lyties

Dabar, kai sužinojome, kiek daug yra identifikavimo ir orientacijos galimybių, aiškiau suprantame, kad žmonės gali neatpažinti savęs pagal gimimo metu įgytą lytį arba jų seksualinė orientacija gali būti nepastovi, arba jie gali turėti fizinių savybių, kurios aiškiai nepriskiriamos vienai ar kitai lyčiai, ir dar daug kitų galimybių. Šias galimybes galime vadinti  neatitikimu lytims priskirtiems vaidmenims. 

LGBTQIA+ yra akronimas, reiškiantis: 

– Lesbietės 

– Gėjai 

– Biseksualūs 

– Translyčiai* 

– Queer ir abejojantys dėl savo identiteto 

– Interlyčiai 

– Aseksualūs ir Aromantiški; 

– pliuso ženklas (+) reiškia, kad etiketės nuolat keičiasi ir gali jų atsirasti daugiau; šiuo metu pats akronimas yra daug ilgesnis, nes pripažįstamos ir skelbiamos įvairios lytinės tapatybės, tačiau, kalbant apie bendruomenę, labai dažnai galima sutikti ir trumpesnę versiją (LGBTQIA+).

Šiuos žodžius apibūdinome ankstesniame paragrafe, išskyrus „Q“ raidę, kuri reiškia dvi apibendrintas sąvokas: 

• „Queer“ – bendrinė sąvoka, taikoma visoms tapatybėms, besiskiriančioms nuo cislytiškumo ir heteroseksualumo. Praeityje tai buvo įžeidžiantis terminas, reiškiantis „keistas“, „keistokas“, tačiau bėgant laikui dėl jo vartojimo kilo daug diskusijų, nes dalis bendruomenės didžiuodamiesi drąsiaisusigrąžina šį terminą. Nuo jūsų priklauso, ar naudojate šį terminą, kad atpažintumėte save: pati „queer“ esmė iš tiesų yra ta, kad niekas, išskyrus jus, neturėtų jums nurodyti, kokius žodžius naudoti apibūdinti save.
• „Abejojimas dėl savo identiteto“ – tai apmąstymai ir svarstymai apie savo lytinę tapatybę ir (arba) seksualinę orientaciją. Kaip matysime vėliau, gyvename visuomenėje, kurioje cislytiškumas ir heteroseksualumas laikomi savaime suprantamais dalykais. Tačiau gali atsitikti taip, kad jūs jaučiate kažką kitaip ir kai tik pradedate analizuoti šiuos jausmus ir mintis apie savo lytinę tapatybę ir iš tikrųjų pradedate svarstyti, kas esate ir kas jus traukia, tada jums kyla abejonių. Būti abejojančiu nereiškia būti „queer“ (keistu) ir priklausyti LGBTQIA+ bendruomenei: galite suvokti, kad jums puikiai tinka ir cislytiškumas ir (arba) heteroseksualumas, tačiau abejoti savimi nėra LGBTQIA+ žmonių prerogatyva, todėl kiekvienas gali domėtis savimi ne tik laikydamasis ribų, kurias primeta visuomenė. 

Dėl to, kad neatitinka socialinių lyčių normų (daugiau informacijos apie normatyvumą rasite 5 modulyje), LGBTQIA+ bendruomenei priklausantys žmonės yra diskriminuojami. LGBTQIA+ bendruomenės žmonių diskriminavimas vadinamas homolesbobitransfobija. LGBTQIA+ žmonių marginalizacija, gėda ir kitos diskriminacijos formos mokyklose, darbovietėse, teisinėje, švietimo ir žiniasklaidos sistemose – esminiai dalykai, kuriuos reikia suprasti ir panaikinti siekiant sukurti švietimą, skirtą visiems, nepriklausomai nuo to, kas esi ir kas tau patinka. 

LGBTQIA+ priklausantys asmenys susiduria su įvairiais pavojais vien dėl to, kad yra savimi. Svarbiausia suprasti, kad smurtas gali būti įvairių formų, ne tik priekabiavimas ar fizinis puolimas. Kai normatyvumas verčia būti nematomu ir atsidurti užribyje, gali atrodyti, kad tavęs iš viso nėra, todėl neturi teisės išreikšti savęs taip, kaip geriausiai galėtum.

Atskleidimas

Atskleidimas – veiksmas, kai kas nors viešai atskleidžia kito asmens lytinę tapatybę ir (arba) seksualinę orientaciją be jo sutikimo. Jei sutinkate žmogų, kuris jums atvirai pasisako apie tai, kas jis yra ir kas jam patinka, užtikrinkite, kad su jumis jis bus saugus: jei jis jums tai pasakoja ir prašo niekam nesakyti, gerbkite jo norą, nes jis tikriausiai bus saugesnis, jei tokia informacija neišplis. 

Atskleidimas skiriasi nuo atsiskleidimo: 

• LGBTQIA+ priklausantis asmuo atsiskleidžia, kai savo pasirinktu metu ir sąlygomis nusprendžia visiems pasakyti apie savo tapatybę arba seksualinę orientaciją; 
• LGBTQIA+ priklausantis asmuo, kuris yra atskleidžiamas, yra asmuo, kurio asmeninis gyvenimas atskleidžiamas be jo sutikimo, neatsižvelgiant į jo nustatytas sąlygas ir, tikėtina, kad jam kyla didžiulė rizika. LGBTQIA+ priklausantys asmenys vis dar diskriminuojami, todėl dėl atskleidimo jie gali netekti darbo, nesijausti saugiai namuose ir mokykloje.

Atsiskleidimas niekada neturėtų būti priverstinis. 

Apgavimas

Kitas į „atskleidimą“ panašus smurtinis veiksmas yra „apgavimas“, kai LGBTQIA+ bendruomenei priklausantis asmuo priverčiamas prisipažinti. Apgavimas – subtilus ir manipuliatyvus LGBTQIA+ žmonių puolimo būdas.
 
Tiesą sakant, svarbu paaiškinti, kad norint būti pripažintam LGBTQIA+ bendruomenės nariu, nebūtina atsiskleisti. Yra daug asmeninių ir kontekstinių priežasčių, dėl kurių tai daryti nesaugu ir niekas neturėtų jūsų priversti atsiskleisti. Tai, kas esate ir kas jus traukia, niekur neišnyksta, net jei viešai to nesakėte. Iš tiesų pagarbi bendruomenė – ta, kuri atsiveria tiek, kad net pačiam atsiskleisti nebereikia, nes joje nebėra mums žinomo normatyvumo ir visi yra gerbiami, nepriklausomai nuo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos.

Netinkamas lyties tapatybės identifikavimas

Netinkamas lyties tapatybės identifikavimas – kai į trans* asmenis (pagal anksčiau minėtą platų jų apibrėžimą) ne kartą ir (arba) tyčia kreipiamasi neteisingais įvardžiais.

Išrinkti vardai ir įvardžiai yra tie, kuriuos trans* asmenys pasirenka savo tapatybei identifikuoti ir juos visada reikėtų gerbti. Deja, ne visada viskas vyksta taip: žmonės gali pasijusti nepatogiai dėl jūsų tapatybės ir atsisakyti naudoti jūsų išrinktą vardą ar įvardžius, taip įtvirtindami savo požiūrį, o ne jūsų; tai yra aktyvi transfobinė diskriminacija. Žinoma, ne visi, klaidingai vartojantys vardus ar įvardžius, tai daro sąmoningai: reikia prie to priprasti ir prisiminti tinkamus žodžius, tačiau svarbu stengtis juos išmokti ir įsiminti.  

Prisitaikymas pagal lytį

LGBTQIA+ kontekste prisitaikymas pagal lytį reiškia prisitaikymą / apsimetimą žmogumi, kuris nepriklauso LGBTQIA+ bendruomenei. Prisitaikymas grindžiamas stereotipiniais lytims keliamais lūkesčiais ir socialiniu normatyvumu. Pavyzdžiui: pagal seksualinę orientaciją jūs nesate heteroseksualas ir (arba) heteroromantikas. Kadangi mes nevaikščiojame su etikete, ant kurios užrašyta: „Aš biseksualus / panoseksualus / asekualus“ (arba biromantikas, panromantikas, aromantikas) ir t. t., žmonės manys, kad esate heteroseksualus, nes taip elgiatės, nes įprasta laikyti, kad norma – tai  heteroseksualumas.

Kalbant apie trans* žmones, situacija tampa dar sudėtingesnė ir pavojingesnė: pradedantiems savo lytinės tapatybės įtvirtinimo kelią (medicininį, hormoninį, chirurginį), gali nutikti taip, kad dėl gydymo jų kūnai pasikeičia, o dėl šių pokyčių jiems tenka susidurti su nuolatiniu kitų žmonių smerkimu. Tai ne tik nesąžininga (nes niekas neturi teisės smerkti kitų žmonių išvaizdos), bet ir kelia pavojų visuomenėje, kuri dabar pradeda suprasti, kad egzistuoja ne tik binarinė lytis ir stereotipinė lyčių raiška. 

Racializacija ir LGBTQIA+ žmonės

Kaip ir daugelyje kitų aplinkų, taip ir LGBTQIA+ bendruomenėje, surasinti žmonės patiria daugialypę diskriminaciją: rasizmą ir homolesbobitransfobiją (daugiau apie daugialypiškumą (intersekcionalumą) sužinosite 5 modulyje). Taip yra dėl riboto atstovavimo ir seksizmu bei rasizmu pagrįstų stereotipų, kurie lemia rasinį fetišizavimą, nepastebėjimą ir atskirtį. Tačiau kova su homolesbobitransfobija ir rasizmu atrodo tarpusavyje nesusijusi.

Kalbėdamas apie homoseksualius vyrus, Damien Trawalé aiškina, kad priešingai vyrų, kurie suvokiami kaip juodaodžiai, hiperseksualūs ir pernelyg virilizuoti, atvaizdavimui, vyrų homoseksualumas dažnai yra pažeidžiamas, trapus ir feminizuotas. Su tuo susijęs rasizmas ir rasinis fetišizavimas, su kuriuo pažinčių programėlėse susiduria daugelis gėjų. Miguel Shema savo „Instagram“ profilyje (@pracisees_vs_grindr) kritikuoja tokią diskriminaciją.

LGBTQIA+ bendruomenės kova taip pat dažnai pasinaudojama rasistinėje ir prieš migraciją nukreiptoje retorikoje. Tai galime vadinti homonacionalizmu. Kai kurios Europos politinės partijos (dažnai kraštutinių dešiniųjų, tačiau ne tik jos) teigia, kad migrantų ir surasintų žmonių vertybės skiriasi nuo Europos ir Vakarų šalių vertybių, kalba apie žmonių, kurie socializuojasi kaip moterys arba LGBTQIA+ žmonės, asmeninę laisvę, ir viešajame diskurse kriminalizuoja juos, laikydami galimais mizoginių ir homolesbobitransfobinių veiksmų vykdytojais. Tas pats yra ir su feministiniu nacionalizmu: feministinės kovos pasitelkiamos kaip rasistinių tikslų įgyvendinimo instrumentas, pavyzdžiui, islamofobinė retorika prieš hidžabą. 

Iš tikrųjų yra daug socialinių aplinkų, kurios nepriklauso „Vakarams“ ir kuriose kalbos apie binarinę lyčių sistemą yra ne tokios griežtos ir nepastovesnės kaip Vakaruose. 

Socialinės žiniasklaidos vaidmuo suprantant lytį

Internetas ir socialiniai tinklai suteikia daugiau galimybių susipažinti su patirtimi, medžiaga ir istorijomis, kurie padeda plačiau skleisti savo idėjas apie lyties reikšmę.  Tiesioginiai liudijimai, skelbiami socialinėje žiniasklaidoje (rašytiniuose pranešimuose „Facebook“ ir „Instagram“ arba vaizdo įrašuose „TikTok“), padeda LGBTQIA+ bendruomenei priklausantiems ir už jos ribų esantiems žmonėms susidaryti aiškesnę nuomonę šiomis temomis iš įžvalgų, o tai padeda siekti dviejų tikslų: 

• kad kitokiais visuomenėje laikomi žmonės jaustųsi matomi ir įtraukti; 
• kad normų saistomi žmonės galėtų sužinoti ir paneigti kai kuriuos minėtus stereotipus ir išankstines nuostatas. 

Kaip jau kalbėta kitose šio vadovo dalyse, internetas – daugialypė terpė, kurioje vis dar mokomės elgtis ir sugyventi, ir tai ne visada saugi vieta (daugiau šia tema žr. 3 modulyje – „Smurtas lyties pagrindu“). Tačiau, džiugu, kad atsiranda vis daugiau teigiamo lyčių normų neatitinkančių žmonių atstovavimo pavyzdžių (pavyzdžiui, Theo Putnam filme „Chilling Adventures of Sabrina“, daugelis filmo „Sex Education“ veikėjų ir t. t.). Vis daugiau garsių žmonių atsiskleidžia ir imasi atstovo vaidmens: Bilal Hassani, Moon (realybės šou „Drag Race France“), Sam Smith,Kim Petras, M.J. Rodriguez („Pose“) ir kt. Taip pat yra daug vietos ir nacionalinių struktūrų, kurios padeda LGBTQIA+ žmonėms pereinamuoju laikotarpiu, padeda jiems išvengti smurto šeimoje arba suteikia visas priemones ir informaciją, leidžiančią jiems geriau suprasti ir pripažinti savo poreikius. Kuo daugiau žmonių pamatys tokį atstovavimą, tuo lengviau jiems bus suprasti ir priimti skirtumus.

Mums vis dar trūksta queer žmonių atstovavimo, ypač teigiamo, kur queer personažai neapsiribotų vien savo kitoniškumu.  Taip pat svarbu parodyti, kad jie nėra vien tik tuo apibrėžti, o jų gyvenimas nėra vien tik kliūtys ir diskriminacija.