Lytinis brendimas ir kūno anatomija 

Šiame skyriuje aiškinsimės, į kokias dalis skirstomi mūsų lytiniai organai ir kam jie naudojami. Visų pirma išsiaiškinsime, kas yra lytinis brendimas, kaip momentas, kai „jūsų kūnas iš vaiko virsta suaugusiuoju“: tokie pokyčiai vyksta ilgą laiką, paprastai nuo 8 iki 14 metų, (merginos pradeda bręsti anksčiau negu vaikinai) ir gana lėtai, ne iš karto, o, dar svarbiau, labai skirtingai – kiekvienas kūnas yra unikalus, kaip ir lytinis brendimas! 

Kas vyksta su jūsų kūnu lytinio brendimo metu? Šiame „Planned Parenthood“ organizacijos sukurtame vaizdo įraše paaiškinama viskas apie šiuos pokyčius:

Lytinis brendimas veikia jūsų kūną ir emocijas ir, kaip ir visi „pokyčiai“, gali būti išgyvenamas kaip stresas, gėda ir sumaištį keliantis žingsnis: pirmas patarimas jums – nesijaudinti! Viskas yra sveika ir teisinga. Dar vienas patarimas – pabandykite susirasti žmonių, kuriais galite pasitikėti – tai gali būti artimas draugas, pedagogas, ar šeimos narys, ir galiausiai paprašykite profesionalų patarimo – toliau rasite šiek tiek informacijos apie tai.

O dabar pažiūrėkime, į kaip sudaryti mūsų lytiniai organai ir kokias funkcijas jie atlieka:

Lytiniai organai

Nepamirškite, kad kiekviena vulva yra unikali ir kad nekaltybė – socialinis fenomenas! Plačiau apie tai skaitykite 5 modulyje 

Vidiniai organaiesticles

Interlytiškumas ir anatomija

Genitalijos ir lytiniai požymiai gali turėti tam tikrų variacijų: kalbame apie interlyčius asmenis. Gali būti chromosomų, hormonų kiekio, lytinių organų (dviprasmiški lytiniai organai) skirtumų.

Kai kurie skirtumai.

• Įgimta antinksčių hiperplazija (angl. CAH): XX chromosomas turintys žmonės, kurių lytiniai organai yra „maskulinizuoti“, o brendimo metu jiems būdingos „vyriškos“ savybės.
• Nejautrumo androgenams sindromas (angl. AIS): XY chromosomas turintys asmenys, kurių lytiniai organai yra „feminizuoti“, gali įgyti „moteriškas“ kūno formas.
• Ternerio sindromas: tik X chromosoma (XO).
• Kleinefelterio sindromas: papildoma X chromosoma (XXXY).

Kai kurių tyrimų duomenimis (įvairiomis datomis, Anne Fausto Sterling) interlyčiai asmenys sudaro 1,7 proc. gyventojų – tai beveik tiek pat, kiek pasaulyje yra raudonplaukių! Kartais jiems „diagnozė“ nustatoma tik suaugus, o kartais diagnozė nustatoma dėl tam tikros nevaisingumą lemiančios būklės. Interlyčio asmens lytinė tapatybė gali būti bet kokia (žr. 2 modulį).

Daugumoje šalių interlyčiams asmenims gimstant priskiriama viena ar kita lytis (V/M).

LGBTQIA+ bendruomenei ir ypač interlyčių asmenų bendruomenei labai opi interlyčių lytinių organų chirurginių operacijų tema: daugelyje šalių naujagimiams atliekamos chirurginės operacijos, kurių metu lytiniai organai transformuojami taip, kad taptų panašesni į vulvą ar varpą, ir taip asmeniui būtų galima priskirti lytį. Tai yra problematiška, nes asmuo neturėjo galimybės pasirinkti ir dažnai ši operacija atliekama ne dėl sveikatos problemų.

Interlytiškumas – kultūrinės binarinės lyčių sistemos variacija, o ne liga, nors kai kurios būklės gali sukelti sindromus ir diskomfortą, yra labai daug skirtingų lytinių požymių.

Vulvų anatomija ir malonumas

Vulvų anatomija ir jų veikimo principai dešimtmečius buvo paslaptis, iki šiol egzistuoja atotrūkis tarp lyčių medicininių ir sveikatos tyrimų srityje, turintis pasekmių lytinei sveikatai ir žinioms apie patiriamą malonumą turint vulvą.

2005 m. australų urologė Helen O’Connell ištyrė ir nustatė visą klitorio – organo, kurio paskirtis yra tik teikti malonumą – anatomiją. Jos atlikto tyrimo „Klitorio anatomija“ (O’Connell ir kiti, 2005) rezultatai parodė, kad įprastuose vadovėliuose esančiuose klitorio aprašymuose nėra išsamių duomenų apie šį organą, be to, aprašymuose yra neatitikimų. Helen O’Connell nustatė, kad visas klitorio dalių „klasteris“, sudarytas iš labai jautraus erekcinio audinio, yra labai svarbi vieta seksualinei funkcijai ir orgazmui. Be to, klitorio ir varpos sandara turi daugiau panašumų negu skirtumų; tai ne tik įdomu, bet ir parodo, kad mokslo pažanga galėjo vykti lygiagrečiai medicinos ir sveikatingumo srityse, tačiau ši sritis buvo apleista ir iškreipta dėl lyčių diskriminacijos.

Nuo to laiko socialinės, politinės ir medicininės diskusijos apie lytinę sveikatą ir malonumą pasikeitė, atskleisdamos diskriminaciją lyties pagrindu.

O kaip savęs tyrinėjimas? Skirtingai nei varpą, vulvą sunkiau ištyrinėti. Jis yra tokioje kūno vietoje, kad ją pamatyti reikia veidrodėlio ir (arba) skėtiklio. Be to, patriarchato visuomenė nuo seno taikė cenzūrą moterų seksualiniam gyvenimui, o tai turėjo įtakos jų laisvei tyrinėti ir pažinti šį organą kaip malonumo šaltinį arba patirti malonumą be baimės, gėdos ir kaltės jausmo. Iki šiol moterų malonumas yra gan stipriai ignoruojamas ir daugelis cislyčių moterų bei žmonių su vulva retai pasiekia orgazmą. Heteroseksualios cislytės moterys patiria iš visų mažiausiai orgazmų: tik 65 proc. atvejų.

Dabar apie tai kalbama plačiau, daugiausia dėmesio skiriant malonumui, asmeninei patirčiai ir norams, atliekant nuodugnią lytiškumo analizę, kuri nutolsta nuo falocentrizmo ir lyties invizibilizavimo.

Menstruacijos

Nelabai žinomas terminas yra menarchė. Tai yra pats pirmas kartas, kai yra sulaukiama mėnesinių. Nuo tada galima pastoti po lytinių santykių. Šis periodas yra nuo 11 iki 16 metų. 

Kad suprastume, kaip šis procesas prasideda ir vyksta, turime išanalizuoti menstruacijas. Menstruacijos arba kasdienėje kalboje dar vadinamos „mėnesinėmis“, vyksta, kai iš makšties išteka kraujingos išskyros ir paprastai tai vyksta kiekvieną mėnesį. 

 Menstruacijų ciklą kontroliuoja hormonai estrogenas ir progesteronas. Paprastai tariant: Turite dvi kiaušides, kurių kiekvienoje yra mažyčiai kiaušinėliai. Hormonai skatina kiaušinėlius bręsti ir pasiruošti apvaisinimui. Jie taip pat storina gimdos gleivinę, kad būtų įmanoma pastoti. Ciklo viduryje hormonai sukelia ovuliaciją ir išskiria subrendusį kiaušinėlį. Tuo metu galite jausti pilvo pūtimą ar skausmą. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, storas gimdos gleivinės sluoksnis suyra ir kraujas kartu su audiniais pasišalina per makštį. Tokiu būdu jūsų kūnas informuoja, kad nesate nėščia.

Tačiau būkite atsargūs! Mėnesinės nereiškia, kad negalite pastoti. Ovuliacija paprastai įvyksta likus maždaug 14 dienų iki mėnesinių pradžios, tačiau kiekvieno žmogaus organizmas yra kitoks. Ovuliacija gali vykti anksčiau arba vėliau, priklausomai nuo menstruacijų ciklo trukmės. Iš kiaušidės išsiskyręs kiaušinėlis išlieka gyvybingas maždaug vieną dieną, o spermatozoidai gimdoje ir kiaušintakiuose gali išgyventi maždaug 6 dienas po lytinio akto. Tai reiškia, kad kiekviename menstruacijų cikle yra maždaug 6 dienos, kada galima pastoti. Kad pasiruoštumėte menstruacijų ciklui, galite sekti savo ovuliacijos dienas programėlėse arba kalendoriuje. Žinoma, atėjus laikui, svarbu turėti atitinkamų priemonių, kurios absorbuoja kraują, pavyzdžiui, įklotų, tamponų, daugkartinių kelnaičių ir menstruacinių taurelių. 

Dažnai yra negaunama tinkamos informacijos prieš menarchę – pirmąsias mėnesines! Be to, yra sakoma, kad prasidėjus menstruacijoms baigiasi vaikystė ir tampama suaugusiais žmonėmis. Ši mintis visiškai sutrikdo, nes atrodo, kad jų asmenybė turėtų pasikeisti vos tik prasidėjus menstruacijoms, o visas elgesys, kuris buvo priimtinas iki menstruacijų, tampa neteisingu. Be to, nors menarchė ir yra faktas, kad prasidėjo vaisingas amžius, labai dažnai tenka išgirsti kalbas vien tik apie neplanuoto nėštumo baimę.

Šiuo atžvilgiu, visuminis lytiškumo ugdymas bei informacijos apie menstruacijas skleidimas užtikrina, kad menstruacijas patiriantys jaunuoliai sužinotų viską apie: 

• rinkoje esančius produktus kraujavimui valdyti; 
• cikliškumo pasekmes fizinei, emocinei ir seksualinei gerovei; 
• į kokias su cikliškumu ir vaisingumu susijusias problemas reikia atsižvelgti, kad kiekvienas asmuo galėtų kuo geriau suvokti, pažinti ir galinti savo kūną.

Taip pat svarbu įteigti, kad menstruacijų nereikia gėdytis, bet joms reikia pasiruošti. Kiekvienas žmogus mėnesines gali patirti skirtingai. Tokie simptomai kaip skausmingas mėšlungis, raumenų skausmas ir nuotaikų kaita yra gana dažni reiškiniai. Mėnesinių metu galite verkti, jaukiai įsitaisyti ant šiltų antklodžių arba mankštintis. Pasitaiko atvejų, kai jaučiamas pernelyg didelis skausmą ar kiti simptomai, kurie negali būti tiesiogiai susiję su mėnesinėmis. Nesijaudinkite, nes jūs nesate vieniši! Visame pasaulyje 26 proc. žmonių patiria lėtinį intymių organų skausmą ir kenčia nuo vadinamųjų „tyliųjų ligų“, kurios sukelia jiems tokį skausmą ar kitus simptomus, pavyzdžiui, per didelį kraujavimą, ir gali labai apsunkinti gyvenimą ir net atlikti paprasčiausias kasdienes veiklas, pavyzdžiui, užsiimti lytiniais santykiais ar normaliai dirbti, o tai daro įtaką jų fizinei ir psichinei sveikatai. Viena iš tokių „tyliųjų ligų“ – endometriozė: statistikos duomenimis, ja serga 1 iš 5 moterų, tačiau endometriozei diagnozuoti kartais prireikia net 8 metų.  Dažnas simptomas – skausmas apatinėje pilvo dalyje (dubens srityje). Skausmas gali būti labiausiai jaučiamas mėnesinių metu, lytinių santykių metu arba po jų, šlapinantis ar tuštinantis. Kai kuriais kitais atvejais aiškių simptomų nebūna ir diagnozė nustatoma atsitiktinai.

Kita „tylioji liga“ – vulvodinija. Kaip sufleruoja pats ligos pavadinimas, vulvodinija sukelia nepaaiškinamą skausmą vulvoje ir aplink ją. Kad sumažintumėte simptomus, galite imtis šių veiksmų: 

• rinkitės medvilninį apatinį trikotažą ir laisvo silueto sijonus ar kelnes; 
• venkite kvapnių higienos priemonių, įskaitant moteriškas higienines servetėles, vonios burbuliukus ir muilą;
• palengvinkite diskomfortą ant vulvos dėdami atšaldytus gelio maišelius; 
• jei norite turėti lytinius santykius, gali būti naudinga naudoti vandeninį lubrikantą (būkite atsargūs, nes daugelis lubrikantų nėra tinkami jūsų lytiniams organams, todėl klauskite specialisto!);
• prieš plaukiojimą baseine patepkite vulvą vazelinu, kad apsaugotumėte ją nuo chloro; 
• visiškai nelieskite arba venkite liesti vulvą, nes tai gali padidinti jautrumą; 
• jei lytinis aktas skausmingas, išbandykite patogesnes padėtis arba užsiimkite kita intymia veikla, kol galėsite kreiptis patarimo, jei įsiskverbimas kelia skausmą; 
• stenkitės sumažinti stresą, nes jis gali sustiprinti vulvodinijos keliamą skausmą; 
• norėdami palengvinti sėdėjimo diskomfortą, naudokite spurgos formos pagalvėlę.

Abortas

Abortas – tai tyčinis nėštumo nutraukimas, pašalinant vaisių. Jis atliekamas medicininiais metodais (naudojant vaistus) arba chirurginiu būdu. Priešingai, nei galima manyti, abortas neturi būti traumuojanti patirtis, o galimybė naudotis saugiomis ir teisėtomis paslaugomis, taip pat pagalbinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir konsultacijomis yra labai svarbi gimdą turinčių asmenų reprodukcinė teisė. Yra tokie būdai. 

• Nėštumo nutraukimas vaistais. Nėštumui nutraukti naudojami vaistai. Paprastai vartojamas vaistų derinys, pavyzdžiui, mifepristonas (progesterono blokatorius) ir misoprostolis (gimdos susitraukimus nėštumui išstumti sukeliantis vaistas). Paprastai šis metodas taikomas per pirmąsias 10 nėštumo savaičių ir yra gan efektyvus.
• Chirurginis nėštumo nutraukimas. Tai procedūra, kurios metu iš gimdos pašalinamas nėštumas, pavyzdžiui: išsiurbimas (atliekamas į gimdą įkišant mažą vamzdelį, į kurį vožtuvas pumpuoja orą, kuriuo išsiurbiami ir pašalinami audiniai) arba dilatacija ir gimdos kiuretažas (angl. D&C) (gimdos kaklelis praplečiamas ir į gimdą įkišama „kiuretė“ – tam tikras šaukšto formos įrankis, kuriuo pašalinami audiniai). Chirurginiai metodai gali būti atliekami skirtingais nėštumo etapais, tačiau tai labai priklauso nuo vietos įstatymų. 

Remiantis interneto svetainėje reproductiverights.com pateiktais duomenimis, yra 5 pagrindinės kategorijos, kuriose rengiami su abortais susiję įstatymai.

Lytiškai plintančios infekcijos

Lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) dažniausiai užsikrečiama per nesaugius lytinius santykius, taip pat per užkrėstą kraują ar kraujo produktus, be to, jos gali vaisiui persiduoti nėštumo, gimdymo metu ir maitinant krūtimi. Pastaraisiais metais LPI terminas vartojamas dažniau negu LPL, nes žodis „liga“ siejamas su daug stereotipų ir neigiamų prielaidų (pvz., kad tai reiškia kažką nepagydomo), o svarbiausia, kai kuriais atvejais gali būti visiškai neteisingas (pvz., ŽIV skiriasi nuo AIDS). 

Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios infekcijos (sąrašas nėra baigtinis):

Pasikalbėkite su specialistais, taip pat su savo partneriais

apie įvairius barjerinius metodus (žr. skyriuje toliau, skiepų galimybes ir tokias priemones kaip PREP / PEP.

Pasitikrinkite!

Nors kai kuriems žmonėms gali pasireikšti lytiškai plintančios infekcijos simptomai, daugeliu atvejų lytiškai plintančios infekcijos nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais. Vienintelis būdas sužinoti, ar žmogus užsikrėtė lytiškai plintančia infekcija, yra atlikti tyrimus!

Gydykitės be jokios baimės

Jei lytiškai plintančių infekcijų tyrimo atsakymas teigiamas, nesijaudinkite: visos lytiškai plintančios infekcijos yra išgydomos.

Kiti pasiūlymai:

• naudokite lubrikantus (žinokite, kad ne visi lubrikantai tinka prezervatyvams – geriausia rinktis vandens ir silikono pagrindu pagamintus lubrikantus);
• jei naudojate sekso žaislus ir dalijatės jais su partneriu, svarbu užsidėti prezervatyvą arba juos išvalyti: sekso žaislai gali tapti lytiškai plintančių infekcijų šaltiniu.

Barjeriniai metodai ir kontracepcija

Nors sąvokos „saugus seksas“ ir „saugesnis seksas“ vartojamos pakaitomis, šiuo metu tikslingiau vartoti pastarąją. Bet kokie lytiniai santykiai yra susiję su rizika, todėl nėra visiškai saugių lytinių santykių. Be to, sąvoka „saugus seksas“ gali būti suprantama klaidingai ir paskatinti vengti bendrauti dviem (ar daugiau) lytinių partnerių. Yra skirtumas tarp barjerinių metodų ir kontraceptinių priemonių: pirmieji – tai visos medicininės priemonės, kurias galima įsigyti (jų galima įsigyti parduotuvėse ir prekybos centruose be gydytojo recepto), skirtos apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI); antrieji – tai medicininės priemonės, skirtos apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, kurias kartais galima įsigyti be recepto, o kartais recepto reikia. Kartais šios dvi priemonių kategorijos sutampa, t. y. tai, kas veikia kaip barjerinis metodas, taip pat apsaugo nuo nėštumo, todėl tokie metodai tampa ir prevenciniais, ir kontraceptiniais.  

Dažniausiai naudojami barjeriniai metodai ir kontraceptinės priemonės

Prezervatyvai – plėvelės iš įvairių medžiagų (latekso, poliuretano, poliizopreno), kurios veikia kaip barjeras aplink lytinius organus arba jų viduje. Jie skirstomi į dvi kategorijas.

• Išoriniai prezervatyvai: dažniausiai vadinami „vyriškais prezervatyvais“ – tai prezervatyvai, skirti varpą turintiems žmonėms; jie gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų (taip pat hipoalerginių), skirtingų dydžių, spalvų ir skonių.
• Vidiniai prezervatyvai: paprastai vadinami „moteriškais prezervatyvais“ – tai prezervatyvai, skirti naudoti į makštį.

Išorinius prezervatyvus galima užsidėti likus kelioms akimirkoms iki lytinio akto, o vidinius – net kelioms valandoms; kadangi vidiniai prezervatyvai turi tilpti į makšties kanalą, juos galite atskirti nuo išorinių, nes jie būna ypatingoje didesnėje pakuotėje. 

Išorinių prezervatyvų dažniausiai galima įsigyti visur: vaistinėse, parduotuvėse, prekybos centruose už gana prieinamą kainą. Deja, to paties negalime pasakyti apie vidinius prezervatyvus: juos sunku rasti, o jų kaina yra nepagrįstai didelė; tokius prezervatyvus galima rasti internete ir kai kuriose vaistinėse, tikėtina, kad juos reikia konkrečiai užsakyti. Kiekvienas prezervatyvas, išorinis ar vidinis, yra naudojamas tik vienam lytiniam aktui: jie yra vienkartiniai ir negalima naudoti tų pačių prezervatyvų kelis kartus. Turėtumėte saugotis galimų alergijų, kurias gali sukelti medžiaga, todėl rinkitės tik jūsų sveikatos būklei tinkantį prezervatyvą. Prezervatyvai yra ir barjerinė, ir kontraceptinė priemonė, nes jie skirti spermai ir kitiems kūno skysčiams sulaikyti, todėl padeda apsaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų ir nepageidaujamo nėštumo.

• Dentaldamas – lateksinis stačiakampis, naudojamas saugiam oraliniam seksui: jį tereikia uždėti ant genitalijų ar išangės srities, kurią ketinate stimuliuoti, kad išvengtumėte lytiškai plintančių infekcijų. Koferdamas yra tik barjerinis metodas. Kadangi tokią priemonę ne visada lengva rasti, galima tiesiog „pasigaminti“ perkirpus prezervatyvą per pusę.

Kontraceptinės piliulės – geriamieji kontraceptikai, slopinantys ovuliaciją ir sutirštinantys gimdos kaklelio gleives (žr. skyriuje apie menstruacijas), paprastai estrogenas arba progestinas. Tai reiškia, kad šios piliulės veikia slopindamos menstruacinio ciklo vaisingumo fazę. Kontraceptines piliules turi paskirti sveikatos priežiūros specialistas, atlikęs tam tikrus tyrimus, kad įsitikintų, kokios piliulės jums geriau tinka pagal jūsų sveikatos būklę ir teikiamą naudą. Kontraceptinės piliulės yra kontraceptinė, o ne barjerinė priemonė: jos neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Kai kuriose šalyse hormoninės kontraceptinės piliulės skiriamos vartoti tris savaites iš eilės, darant savaitės pertrauką, kuri sutampa su menstruacijomis. Savaitės pertrauka, dažnai vadinama „pseudomenstruaciniu kraujavimu“, nes imituojamas kraujavimas, tačiau biologiniu požiūriu toks periodas nėra būtinas.  Remiantis šiuolaikiniais tyrimais, piliules vartoti be pertraukos gali būti taip pat saugu ir veiksminga, nes sumažėja nepageidaujamo nėštumo rizika, kuri padidėja tą savaitę, kai piliulės nevartojamos. Sužinokime, kuo skiriasi šie du metodai: 

Kontraceptinės piliulės su „ pseudomenstruacinio kraujavimo pauze“.

• Vartojamos 21 dieną iš eilės.
• Po to daroma 7 dienų pertrauka kraujavimui (kuris imituoja menstruacinį kraujavimą).
• Piliulių vartojimas su pertrauka yra įprastas metodas, kuriam įtakos turėjo istoriniai ir kultūriniai veiksniai.
• Pertraukos metu sumažėja hormonų kiekis, todėl prasideda pseudomenstruacinis kraujavimas.

Kontraceptinės piliulės vartojamos nuolat.

• Išvengiama pseudomenstruacinio kraujavimo ir palaikomas pastovus hormonų lygis.
• Sumažėja rizika praleisti piliulę pertraukos savaitę ir padidėja kontracepcijos patikimumas.
• Gali būti naudingas metodas, nes, pavyzdžiui, slopina menstruacijų simptomus ir skausmą.
• Lygiai taip pat veiksmingai apsaugo nuo nėštumo, kaip ir vartojant cikliškai.

Kai kurios kultūrinės tradicijos ir ankstyvosios kontraceptinių piliulių formuluotės turėjo įtakos tam, kad dažniau buvo pasirenkamas pirmasis modelis, kuris yra labiau pagrįstas istorine praktika ir kultūriniais įsitikinimais (žr. 5 modulį), o ne medicinine būtinybe. Iki šiol antrasis metodas daugiausia grindžiamas pažangia medicinine praktika ir moksliniais tyrimais, tačiau pasirinkimas priklauso nuo asmeninių pageidavimų.

Skubiosios kontracepcijos piliulės (arba „kito ryto“ tabletės): kaip sufleruoja pats pavadinimas, šios piliulės vartojamos po nesaugių lytinių santykių, kai yra nepageidaujamo nėštumo grėsmė; gali atsitikti ir taip, kad tokios tabletės prireiks plyšus prezervatyvui arba partneriui užmiršus suvartoti kasdienę kontraceptinę piliulę. Šios tabletės yra veiksmingiausios, kai suvartojamos kuo greičiau po nesaugių lytinių santykių: jas galima vartoti iki 72 valandų (kai kurias rūšis – iki 120 valandų) po nesaugių lytinių santykių. Šios piliulės veikia taip pat, kaip ir kontraceptinės piliulės, todėl jų funkcija – slopinti ovuliaciją ir atidėti visą menstruacijų ciklą. Tiek kontraceptinės piliulės, tiek skubiosios kontracepcijos piliulės veikia jūsų menstruacijų ciklą, sukeldamos iš pradžių nedidelį diskomfortą: kadangi abiejų tipų piliulės atideda ovuliaciją, visas jūsų menstruacijų ciklas prisitaiko prie pokyčių ir „persikrauna“, o tai reiškia, kad menstruacijos gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei įprasta. Dėl to nereikia panikuoti, tiesiog pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu ir pasirinkite tai, kas jums geriausia. Kontraceptinės piliulės yra kontraceptinė, o ne barjerinė ir priemonė ir neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Kontraceptinis pleistras – įprastas vandeniui atsparus pleistras, kurį galima užsiklijuoti ant kūno, paprastai ant pilvo, ir jis išskiria per odą absorbuojamus hormonus estrogeną ir progesteroną. Jis veikia menstruacijų ciklą taip pat, kaip ir kontraceptikai. Naujas pleistras klijuojamas kas savaitę tris savaites iš eilės, po to vieną savaitę pleistras nenaudojamas. Norint naudoti pleistrą, reikia recepto ir pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Kontraceptinis žiedas – tai lankstus į makštį įkišamas žiedas, kuris išskiria ovuliaciją atitolinančius hormonus. Jį galima įsistatyti į makštį savarankiškai, o keisti reikia kas tris savaites, vieną savaitę darant pertrauką (menstruacijų metu jo įsidėti nereikia, o pasibaigus menstruacijoms galima įsidėti naują). Jam taip pat reikia recepto ir jis neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Kontraceptinė spiralė – tai mažas T formos prietaisas, kurį sveikatos priežiūros specialistas įstato į gimdą, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo (ji neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų). Jų yra dviejų tipų: 

• varinė kontraceptinė spiralė: ji yra be hormonų, bet išskiria varį, kuris sukuria spermatozoidams gyventi netinkamą aplinką; ji veiksminga iki 10 metų;
• hormoninė kontraceptinė spiralė: ji išskiria progestiną, slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives ir keičia gimdos gleivinę; ji veiksminga nuo 3 iki 7 metų. 

Kontraceptinė spiralė pradeda veikti iškart ją įstačius; iki šiol nėra nustatyta neveiksmingumo atvejų. Jis tinka žmonėms, norintiems ilgalaikės kontraceptinės priemonės, kurios naudojimą galima nutraukti, kai tik asmuo to pageidauja. 

Kontraceptinis implantas – tai lankstus plastikinis virbas, implantuojamas po rankos oda. Implantas išskiria hormonus ir yra veiksmingas mažiausiai 3 metus. Jį galima išimti.

Nuolatinės kontracepcijos metodai: nuolatinės kontracepcijos metodai – tai priemonės, pasirenkamos norint visam laikui išvengti nepageidaujamo nėštumo (jie neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų). Dažniausiai jie yra dviejų tipų ir abiem reikalinga chirurginė intervencija. 

Kiaušintakių perrišimas: tai – chirurginis kiaušintakių užsandarinimas. Jis neleidžia vaisingam kiaušinėliui keliauti kiaušintakiais ir susitikti spermatozoidus. Pasirinkus šiuos kontracepcijos metodus, kitų metodų nebereikia.

Vazektomija: tai chirurginis sėklinių latakų, spermą pernešančių kanalų, užblokavimas.

Tai dažniausiai naudojami barjeriniai ir kontracepcijos metodai. Tačiau, kad lytiniai santykiai būtų saugesni, reikia atsižvelgti ir į kitus aspektus.

• Užtikrinkite, kad ir jūs, ir jūsų partneris sutiktumėte atlikti lytinius veiksmus ir galėtumėte kalbėtis apie tai, kas jums teikia malonumą.
• Pasikalbėkite ir informuokite apie savo ribas bei apie tai, ką norite daryti, o ko nenorite.
• Jei sutinkate ŽIV užsikrėtusį asmenį, nepulkite į paniką, nepasiduokite įprastoms stigmoms: jei asmuo gydosi nuo ŽIV, galioja U=U taisyklė.
• U=U reiškia neaptinkamas = neperduodamas: kai asmuo gydomas nuo ŽIV, o viruso kiekis organizme yra neaptinkamas, tai reiškia, kad toks žmogus negali perduoti viruso. Tai reiškia, kad kiekvienas ŽIV užsikrėtęs asmuo vis tiek gali gyventi įprastą lytinį gyvenimą, jei kuo greičiau pradės jam ir jo partneriui (-iams) skirtą gydymą.
• Prisiimdami atsakomybę už savo ir partnerio gerovę bei užtikrindami lytinių santykių saugumą, galėsite visapusiškai mėgautis seksualinio intymumo teikiamais malonumais.
• Kai kuriose šalyse kai kurios (arba visos) kontraceptinės priemonės tam tikro amžiaus žmonėms arba visiems yra nemokamos. Pasikonsultuokite artimiausioje sveikatos priežiūros įstaigoje!

Su lytine sveikata susiję draudimai

Yra priežastis, dėl kurios ir šiandien lytinė sveikata yra uždrausta tema – tai švietimo stoka. Deja, švietimo stoka taip pat gali turėti psichologiškai žalingų pasekmių, pavyzdžiui, gėdos jausmas. Dėl lytinės sveikatos stigmatizavimo poroms ir kitiems santykius palaikantiems partneriams (žr. šio vadovo 2 modulį), gali būti sunku kalbėti apie savo troškimus, ribas ir susirūpinimą, todėl gali kilti nesusipratimų ir nepasitenkinimas.

Lytinės sveikatos stigmatizavimas gali būti žalingas įvairiais būdais. 

• Viena vertus, jis tampa tabu, trukdančiu diskutuoti apie saugumą ir lytiškai plintančias infekcijas: kai nėra visuminio lytiškumo ugdymo švietimo apie lytiškai plintančias infekcijas, lytiniais santykiais besidomintiems žmonėms sunku prisipažinti ir asmeniškai aptarti, kaip turėti lytinius santykius, kokius prevencinius metodus ir kontracepcijos priemones naudoti, ką jie norėtų išbandyti ir patirti.
• Kita vertus, pabrėžiant tik lytiškai plintančias infekcijas ir prevenciją, gali atsirasti „sveikuoliškas“ ir baimę keliantis požiūris į seksą. Sveikuolizmas – socialinis ir kultūrinis įsitikinimas, kuris reiškia, kad už savo fizinę, psichinę ir lytinę sveikatą esate atsakingi patys, ir paverčia kalbas moraliniais netiesioginiais vertinimais (ir prietarais). Tikrovė sudėtingesnė, todėl atsakomybę užkrauti tik vienam asmeniui yra nesąžininga. Kai augate visuomenėje, kurioje nėra lytiškumo ugdymo, akivaizdu, kad lytiniuose santykiuose darote klaidų ir elgiatės rizikingai! 

Būtina pripažinti, kad yra žmonių vis dar nenaudojančių kontraceptinių priemonių ar prevencinių metodų žmonių ir, nepaisant to, šiuo klausimu išlieka atviri ir pozityvūs, prisidėdami prie saugaus ir palankaus diskurso apie lytinę sveikatą. Galima suprasti, kokios yra nesaugaus sekso aplinkybės: klaidingi įsitikinimai apie malonumą (pavyzdžiui, varpą turintys žmonės nenaudoja prezervatyvo, nes „jie nieko nejaučia“) arba dėl to, kad jie iš tikrųjų nori tokio rizikingo sekso. Visuminis lytiškumo ugdymas palieka žmonėms galimybę rinktis.

Saugesnio sekso suvokimas dažniausiai priklauso nuo to, kur gyvenate ir kaip užaugote: informacija, diskusijos ir įsitikinimai gali pasikeisti nepriklausomai nuo to, ar esate aplinkoje, kurioje kiekvienas turėtų turėti galimybes.

Kur ieškoti informacijos ir kaip gauti pagalbą 

Lytinė sveikata turi būti vertinama kaip ir bet kuris kitas sveikatos aspektas. Jei manote, kad jūsų mokykloje trūksta informacijos apie lytinius santykius ir sveikatą, pasikalbėkite su mokyklos vadovais, mokytojais ar net tėvais apie visuminio lytiškumo ugdymo svarbą.

Jei jūsų mokykloje nėra visuotinio lytiškumo ugdymo pamokų, ieškokite patikimų internetinių šaltinių ir knygų apie lytinę sveikatą, sutikimą ir santykius. Labai naudinga internetinė platforma, kurioje galima rasti informaciją: https://thegendertalk.eu/library/sex-ed-resource-database

Lankymasis pas gydytojus – geriausias įprotis, kurį turime išsiugdyti, kad išsaugotume savo sveikatą. Tačiau kartais tai gali tapti nemaloniu ar net traumuojančiu įvykiu, nes, deja, kai kurie gydytojai nesuteikia mums pakankamai informacijos ir (arba) neprašo mūsų sutikimo liesti ar tyrinėti mūsų kūną medicininiais tikslais. Vis dėlto visada turėtume reikalauti užtikrinti mūsų teisę į kūno autonomiją, kuri apsaugotų mus nuo smurto ir kuri teigia, kad mes turime teisę į orumą ir teisę valdyti savo kūną, todėl galime priimti sprendimus dėl savo kūno.

Kitais atvejais apsilankymas pas gydytoją – vienintelis kelias gauti informacijos apie savo lytiškumą. Vis dėlto, kadangi apie savo lytiškumą sužinome tik kreipdamiesi į gydytoją (ginekologą, urologą, seksologą ir kt.), mums gali atrodyti, kad lytiškumas yra griežtai susijęs su mūsų anatomija, ypač su mūsų lytiniais organais ir reprodukcine sistema. Todėl pamirštame, kad lytiškumas – labai plati sąvoka, susijusi su mūsų lytine tapatybe bei seksualine orientacija, su mūsų troškimais ir malonumais, puoselėjamais santykiais, savigarba ir t. t.